Sveikas gyvenimas

Dar visai neseniai psichologai mus tikino, kad optimizmas užtikrina sėkmę, gerovę bei sveikatą ir kvietė į gyvenimą žvelgti tik pozityviai. Tačiau visai neseniai specialistai išsiaiškino sensacingą faktą. Pasirodo, būti pesimistu „iš prigimimo" taip pat visai nebloga!

Atrodo, jog apie depresiją taip dažnai kalbama, kad iš naujo po kaulelį narstyti šią ligą net neverta. Tačiau reikia sau pripažinti: vos tik akis į akį susiduriame su savo paties ar šalia gyvenančio draugo apatija anksčiau džiuginusiems dalykams, tampame priblokšti: nuojauta sako, kad tai tikriausiai depresija, bet kaip iš jos išbristi pačiam ar pagelbėti kitam, staiga nebežinome.

Visi žino: kokia dienos pradžia, tokia ir pabaiga. Todėl visai pravartu rytą pradėti skaniais maistingais pusryčiais ir taip susikurti gerą nuotaiką bei savijautą visai dienai.

Nemalonūs rankų pojūčiai dažniau vargina dailiosios lyties atstoves, nes daugumai iš jų tenka didesnė dalis namų ruošos darbų. Rankų negalavimo priežasčių būna įvairių. Ir kiekvienam atvejui reikia surasti individualų sprendimo būdą.

Manoma, kad cistitu - šlapimo pūslės uždegimu - moterys serga tik šiek tiek rečiau nei peršalimo ligomis, bet į gydytojus kreipiasi retai. Pagrindinė cistito priežastis - bakterija, patekusi į šlapimo pūslės vidų, tačiau tikslią priežastį gali nustatyti tik gydytojas. Lengvesniais ligos atvejais pasveikti padeda ir liaudiškos priemonės.

Peržengusiųjų šešiasdešimtmečio slenkstį pasaulyje yra apie 605 mln. Ypač padaugėjo vyresnių nei 80 metų gyventojų. Gyvenimo trukmės ribos gana didelės, ir vis daugiau žmonių sulaukia ilgo amžiaus. Pagal mokslo prognozes, žmogus gali gyventi iki 120-130 metų. Taigi senėjimas tampa vis aktualesne tema. Dažnam kyla klausimai: ar įmanoma esant garbaus amžiaus jaustis gerai ir kas tai lemia?

Skundžiatės padidėjusiu kraujospūdžiu? O gal jis pernelyg žemas? Neskubėkite griebtis medikamentų. Kraujospūdį padeda sureguliuoti specialūs mankštos pratimai, kuriuos atliekant reguliariai savijauta pagerėja.

Norint pasimatuoti kraujospūdį, nebūtina skubėti į polikliniką ar vaistinę. Įsigijus kraujospūdžio aparatą, tą galima padaryti ir namuose. Tik reikėtų žinoti keletą svarbių dalykų.

Ar iš tiesų klimaksas, švelniau tariant, vidutinio amžiaus krizė kamuoja ne tik moteris, bet ir vyrus? Šis klausimas neretai kelia aštrias diskusijas. Tačiau stiprioji lytis taip pat neišvengia su amžiumi atsirandančių psichologinių ir fiziologinių problemų.

Miegas pradėtas tirti tik praeito šimtmečio šeštojo dešimtmečio pradžioje, nors encefalografai, matuojantys smegenų bangas, buvo sukurti jau ketvirtajame dešimtmetyje.

Apniukusį žiemos rytą prabusti padeda ne tik stiprios kavos puodelis, bet ir kur kas paprastesnės bei sveikesnės priemonės. Pavyzdžiui, šaltas vanduo, kuris paspartina kraujo apytaką.

Be streso gyventi negalima ir nereikia. Tuo įsitikinęs Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Vytautas Obelenis. Jis įtampos poveikį žmogaus organizmui analizuoja jau beveik pusę amžiaus. Septyniasdešimtmetį prieš kelias dienas atšventęs mokslininkas yra šių tyrimų pradininkas Baltijos šalyse, o šiandien ši tema itin aktuali.

Gyvenimas - tai pamoka, kurios negalima išmokti, jį reikia nugyventi. Anksčiau ar vėliau jis mums pažeria įvairių sunkumų. Ir jei jie ištinka dažnai ar trunka ilgą laiką, tai ne vienam išmuša žemę iš po kojų. Jei pastaruoju metu vis dažniau apima neviltis, bejėgiškumas, prasta nuotaika (geriausiu atveju), jaučiatės sutrikę, kamuoja nerimas ir nuolatinė baimė, maudulys širdies plote - tai reiškia, kad yra apėmusi psichologinė krizė.

Rytai traukia savo ypatingu koloritu, ritualais, senovės žiniomis. Kaip tvirtina sociologai, susidomėjimas kita kultūra itin padidėja krizės laikotarpiu, kai kamuoja nerimas dėl ateities. Rytų mokslininkų ir praktikų patirtis patikrinta per tūkstančius metų, ir beveik kiekvienas žmogus gali rasti tai, kas jam tinkamiausia. Pats seniausias mokslas pas mus atkeliavo iš Indijos. Tai ajurveda - gyvenimo mokslas.

Asmenybė - tai stabili jausmų, mąstymo ir elgesio bruožų visuma, lemianti žmogaus prisitaikymą prie aplinkos ir jo gyvenimo būdą. Kartais, dėl įvairių priežasčių, išsivysto asmenybės sutrikimai, kurie sutrikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos, trukdo jo socialiniam gyvenimui, darbui, sukelia stresą.

„Jų daugėja. Ir ne tik pas mus. Amerikoje, Britanijoje, Australijoje jau kalbama apie autizmo epidemiją", - sako Šiaulių universiteto docentė Regina Ivoškuvienė. Šis paslaptingas raidos sutrikimas atsiranda tarsi iš niekur.

Turbūt dažnam yra tekę po siautulingo vakarėlio klube ar smagaus pasisėdėjimo bare greitomis sušlamšti kebabą. Mėsa, riebus padažas, daržovės - ar visa tai valgyti sveika?

Kaip manote, kas lemia skirtingų ligų bei sveikatos sutrikimų gydymo sėkmę? Kodėl vienus pacientus sekasi kur kas greičiau bei lengviau išgydyti, o kitų ligos nenoriai pasiduoda? Patyrinėjus šį fenomeną giliau, norėčiau pateikti dar įžvalgesnį klausimą: kas gydymo metu gali būti geriausias gydytojo sąjungininkas arba pikčiausias priešas?

Daugelis žino, kad energiniai gėrimai stimuliuoja, bet nėra girdėję apie šalutinius jų poveikius. Medikų teigimu, šie gėrimai sujudina organizmo jėgas tarsi botago kirtis, tačiau nuolat taip raginant kūną gresia išsekimas.

Žmonija visada keitėsi ir tobulėjo. Ir daug pasiekė. Tik pagalvokite: dabartinės transporto galimybės, komunikacija, kompiuteriai, mokslo pasiekimai, medicinos išsivystymas... O kur šiuolaikinė demokratija, lygios teisės, socialinės galimybės. Tačiau šį kartą norėčiau pažvelgti į patį žmogų.

Nepagalvokite, kad lendu su intymiais klausimais. Jokiu būdu! Tiesiog medikai teigia, kad kasnakt atsigulę į lovą esame ne vieni. Patalynėje, lovoje, kilimuose, lovų užtiesaluose kartu su mumis miega šimtai tūkstančių erkučių. Jas vadina namų dulkių erkėmis. 100 milijonų pasaulio gyventojų yra jautrūs šiems mikroskopiniams padarams.

Lotyniškai immunitas - laisvumas nuo ko nors. Imunitetas - tai žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo viso to, kas jam genetiškai nepriimtina: nuo mikrobų, virusų, parazitų, svetimų baltymų ir kitų medžiagų, išsaugoti savo vientisumą. Tai organizmo atsparumas, sugebėjimas nesusirgti ar susirgus pasveikti.

Yra daug teorijų apie mirtį. Šopernhaueris sakė, kad paprasčiausiai sugrįšime į būseną, kuri buvo prieš gimstant - tuštuma. Nyčė manė, kad mirtis - tai amžinybė, o gyvybė yra tik žiburėlis joje. Induizmas moko, kad tai - tik kitas etapas, krikščionybė teikia vilties, kad pateksime į geresnį pasaulį...

Pakilus kūno temperatūrai dažnai puolame ją mažinti vaistais. Tačiau ne visada jų reikia griebtis. Svarbu atminti, kad karščiavimas - tai organizmo apsaugos priemonė nuo infekcijos. Taigi temperatūrą mažinantys vaistai slopina organizmo apsaugą nuo infekcijos.

Naujaisiais metais daugelis pasiryžta įvairioms permainoms. Vieni meta rūkyti, kiti pradeda taupyti, treti įninka sportuoti, kai kurie susikuria įvairių užduočių. Kad ir kokia veikla būtų, ji reikalauja valios pastangų ir motyvacijos, svarbu, kad kiekvienas žmogus išsikeltų tikslą, kuris padėtų išsaugoti gerą sveikatą ir nuotaiką.

Už lango siaučia žiema. Sutrumpėjus dienoms ir įsismaginus šalčiams, netgi žvaliausiems iš mūsų gali subjurti nuotaika. Žiemos liūdesys gali būti apibūdinamas kaip švelni depresija, motyvacijos stoka ir energijos trūkumas, kurį šaltuoju sezonu patiria daugelis iš mūsų. Laimei, yra daug būdų, kaip to išvengti.

Šį klausimą uždavėme žymiam Kauno medicinos universiteto klinikų ortopedui, medicinos mokslų daktarui Rimtautui Gudui, apsigynusiam disertaciją sąnarių kremzlių pažeidimų gydymo tema.

Šalčio sukelta alergija nėra dažna liga. Tačiau pastaruoju metu ji kamuoja daugiau žmonių. Manoma, kad 15-20 proc. gyventojų nors kartą teko patirti šalčio alergiją - iš lauko atėjus į patalpą oda parausta arba ją išberia. Šia alergija dažniausiai susergama žiemą, kai šalta, vėjuota ir drėgna. Kartais liga gali kelti grėsmę gyvybei.

Pučia pilvą, pykina, vemiama, jaučiami juosiantys skausmai po krūtine, įvairūs bendro pobūdžio negalavimai, - dažnai skundžiamasi praėjus šventėms. Tokiais simptomais dažniausiai tarsi prabyla kasa, kai ji pernelyg apkraunama neįprastu kiekiu maisto ar alkoholio.

Kai kuriuos jogos principus galima pritaikyti ir mityboje: tai padės suprasti tikruosius kūno ir sielos poreikius.