Mityba

Pusryčiams - obuolių pudingas, pietums - daržovių salotos, vakarienei - šviežių morkų sultys. Argi nemaistinga?

Valgymas - malonumas. Tačiau daugelis žmonių tai užmiršta ir kemša maistą tarsi dalyvautų lenktynėse. Kaip netapti maisto įkaitais?

Turbūt visi nors kartą girdėjo, jog liekną kūno sudėjimą lemia greita organizmo medžiagų apykaita. Taigi, ne vienam iš jūsų, matyt, iškilo klausimas - ką daryti, jei mano medžiagų apykaita yra lėta?

Vanduo gerai sveikatai yra būtinas, tačiau jo poreikis pas kiekvieną individualus. Šios rekomendacijos padės suprasti, koks vandens kiekis yra optimalus.

Sergate cukriniu diabetu? Galvos skausmą kelia mintis ką galima valgyti, o ko geriau nedėti į burną?

Manote, jog esate per lieknas ar liekna ir norite pastorėti? Šiame straipsnyje pateiksime keletą patarimų, kurie padės įgyvendinti šį jūsų norą.

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) pataria: jei norite, kad maisto papildas patenkintų Jūsų lūkesčius, visų pirma turite atidžiai perskaityti jo etiketę. VVSPT specialistai atkreipia dėmesį į keletą atvejų, kai pirkėjas dėl savo nedėmesingumo gali apsigauti.

Atėjo kelionių metas, o jūs neturite jėgų. Jaučiate silpnumą, lengvą galvos svaigulį ir pastovų alkį. Pasirodo, šie simptomai gali būti organizmo dehidratacijos požymis. O tai - gana pavojingas sindromas.

Šalin morkas - tegyvuoja šokoladas! Pagaliau turime dar vieną pateisinimą savo saldžiai pagundai - juodasis šokoladas stiprina regėjimą.

Vitaminas A būtinas medžiagų apykaitai, organizmui augti, geram regėjimui. Dėl šio vitamino stokos oda tampa blyški, sausa, ji pleiskanoja, lūžinėja plaukai ir nagai. Be to, vitaminas A stiprina organizmo imuninę sistemą. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kasdien vartojant daug karotino (lotyniškai "carota" - morka.

Naujo tyrimo duomenimis, to paties produkto valgymas kiekvieną dieną gali sukelti nebesidomėjimą maistu ir taip skatinti mažesnį jo vartojimą.

Pienas ir jo produktai yra nepaprastai svarbi maitinimosi dalis, nes jame gausu lengvai įsisavinamų maistinių medžiagų, reikalingų organizmui augti, vystytis: riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, bei vitaminų. Nustatyta, jog jame yra daugiau kaip 200 įvairių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmo ląstelėms atsinaujinti ir energijai gauti.

Nors Europą vis dar krečia nerimas dėl E. coli bakterijos, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad yra ir daugybė kitų pavojingų ligas sukeliančių bakterijų.

Sveikas maistas nėra vien daržovės ar košės, - primena Vilniaus pedagoginio universiteto Technologinio ugdymo katedros profesorė, habilituota mokslų daktarė Manefa Miškinienė.

Vasaros Lietuvoje trumpos, tad skubame pasinaudoti net menkiausia galimybe ištrūkti į gamtą. Daugelis išvykos į gamtą neįsivaizduoja be šašlyko ar dešrelių kepimo. Kaip saugiai mėgautis maistu, kad iškylų malonumai nesibaigtų gydymo įstaigoje, pataria gydytoja gastroenterologė Violeta Vainoriūtė.

Ūmios žarnyno infekcinės ligos - grupė ligų, plintančių per mikroorganizmais užkrėstą maistą bei kontaktiniu būdu.

Kodėl dažniau apsinuodijama maistu vasarą ir rudenį? Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai sako, todėl, kad daugiau geriame nevirinto vandens, pieno, valgome vaisių, uogų ir daržovių, padaugėja musių, dėl dažnų vidurių sutrikimų susilpnėja skrandžio apsauginis barjeras, šiltas oras palankus mikroorganizmams greitai daugintis.

Ką daryti, kad laikantis dietos dantys liktų sveiki ir stiprūs? Pasirodo, kai kurių maisto produktų išbraukti iš savo valgiaraščio negalima niekada.

Savaitgaliais vis daugiau lietuvių iškylauja gamtoje: kepa dešreles, šašlykus ir kitus mėsos produktus. Ką reikia žinoti, kad neapsinuodytume?

Liesas pienas vietoj vaisių sulčių pusryčių metu suteikia didesnį sotumo jausmą ir leidžia mažiau norėti valgyti pietų metu, teigia mokslininkai.

Šį klausimą periodiškai sau užduoda beveik kiekviena moteris ir dažnas vyras. Visi jie pažada sau nuo kito ryto pradėti naują gyvenimą, pradėti maitintis reguliariai, tačiau artėjant vidurnakčiui vėl patraukia šaldytuvo link...

Artėjant Velykoms, dažnas iš mūsų siekia įsigyti kiaušinių: perkame parduotuvėje, turguje ar tiesiog iš močiutės kaime.

Pagrindinė rykštė, persekiojanti žmoniją milijonus metų - išbandymas maistu, įsitikinusi gydytoja Jelena Tulčina. Jau daugiau nei vienuolika metų ji moko žmones, kaip šį iššūkį tinkamai įveikti.

Per maistą plintančios užkrečiamosios ligos turi sezoninį pobūdį. Bakterinės kilmės infekcijomis dažniau sergama šiltuoju metų laiku, t.y. vasarą - rudenį, o virusinių žarnyno infekcijų daugiausiai užregistruojama žiemą ir ankstyvą pavasarį.

Tulžies akmenligė - labai dažna patologija, o operacijos dėl šios ligos (dažniausiai - tulžies pūslės pašalinimas) - vienos dažniausių.Tulžies akmenligė gali sukelti itin skausmingus priepuolius, tulžies latakų obstrukciją ir geltą, tulžies pūslės uždegimą ir su juo susijusias komplikacijas.

Turbūt niekam ne naujiena, kad senstant keičiasi ir žmogaus maisto produktų poreikis. Jis sumažėja - reikia mažiau kalorijų, tačiau kai kurių gyvybiškai svarbių organizmui medžiagų poreikis išlieka toks pat ar net padidėja, pavyzdžiui, kalcio. Kai kurių mitybos grupių produktai, pavyzdžiui, riebalai, suvirškinami jau nebe taip greitai kaip jaunystėje. Jei suvartojama per daug cukraus, organizmas irgi negali jo taip greitai pasisavinti. Pasikeičia ir skonis, o tai svarbu pasirenkant prieskonius.

Avokadas - tamsiai žalio atspalvio, kriaušės pavidalo kaulavaisis, kuris 7-20 cm ilgio, 7-10 cm skersmens ir 250-600 g svorio. Vaismedis pradeda derėti po 4-5 metų. Vaisiai skinami jiems nesunokus. Jei derlius surenkamas per anksti, jo pilnai pribrandinti neįmanoma. Toks vaisius nustoja aromato ir jam būdingų vertingų savybių.

Vaisių, uogų ir daržovių sultys - vertingas maisto produktas bei gydomoji priemonė. Nustatyta, kad sultyse yra beveik visų pagrindinių junginių, reikalingų žmogaus organizmui. Norint pasiekti rezultatų, reikia jų gerti mažiausiai 600 gramų per dieną.

Nemažai žmonių mano, kad lašiniai kenkia sveikatai. Esą jų mėgėjai rizikuoja susirgti ateroskleroze - lėtine liga, kai arterijose susidaro aterosklerozinių plokštelių. Be to, lašiniai neva didina cholesterolio kiekį kraujyje, nuo jų tunkama.

Vartotojų susidomėjimas tuo, ką jie valgo, auga. Atitinkamai didėja ir poreikis maisto kokybei.