Vaistažolės

Baliniai ajerai - daugiamečiai, iki 1 m. aukščio išaugantys augalai. Baliniai ajerai išoriškai  truputį panašūs į vilkdalgius, bet vilkdalgių lapai dažniausiai melsvi, o ajerų -  skaisčiai ar gelsvai žali. Lengviausia ajerus atskirti pagal kvapą- jokie kiti augalai  nekvepia taip, kaip ajerai. Baliniai ajerai įsikuria įvairių vandens telkinių: kūdrų,  tvenkinių, ežerų, upių, pakrantėse ir neretai sudaro nemažus sąžalynus.

Paprastieji apyniai yra daugiamečiai, dažniausiai apie 6 m. ilgio vijoklinius stiebus išauginantys augalai. Stiebai patys apsisuka aplink atramą. Jeigu apyniai neturi atramos ir driekiasi pažeme, jie paprastai nežydi.

Dirviniai asiūkliai- 30-50 cm. aukščio daugiamečiai, ilgus, giliai įsiskverbiančius šakniastiebius išauginantys augalai. Pavasarį, paprastai pradėjus žydėti  šalpusniams, pasirodo gelsvai rudi derantys dirvinių asiūklių ūgliai, kurių  viršūnėje susitelkusios sporangės su sporomis.

Paprastosios avietės yra daugiamečiai, 1,5 m. retai 2 m. aukštį pasiekiantys augalai su dvimečiais sumedėjančiais stiebais. Jos paplitusios visoje Lietuvoje, tik nevienodai gausios.

Paprastieji ąžuolai yra visiems gerai pažįstami medžiai, pasiekiantys 30 m. aukštį. Ąžuolai auga derlingame, molio arba priemolio dirvožemyje. Ąžuolai įsikuria miškuose,  pamiškėse, šlaituose, kai kur sudaro medynus, bet grynų ąžuolynų Lietuvoje labai nedaug. Paprastai jie auga kartu su kitais lapuočiais ir spygliuočiais medžiais.

Geltonžiedžiai barkūnai yra vienamečiai arba dvimečiai, 30-120 cm. aukščio, gausiai šakoti augalai. Geltonžiedžio barkūno žiedai geltoni, susitelkę kekės pavidalo žiedynais, kurie išauga lapų pažastyse. Randami įvairios mechaninės sudėties, dažniausiai molio ar priemolio, neutralios arba šarminės reakcijos dirvožemyje.

Karpotieji beržai yra visoje Lietuvoje plačiai paplitę, sparčiai augantys, iki 20 m. aukščio medžiai. Beržai paprastai įsikuria priesmėlio ar priemolio dirvožemiuose, bet gali augti ir molyje, tik svarbu, kad dirvožemis būtų laidus vandeniui.

Paprastosios bitkrėslės yra daugiamečiai, 1,5 m. aukštį pasiekiantys, savito kvapo  augalai. Paprastoji bitkrėslė žydi nuo liepos iki rugsėjo, kartais- spalio mėnesio. Paprastosios bitkrėslės dažniausiai įsikuria dykvietėse, prie sodybų, pakelėse, ant geležinkelių pylimų, bet gausiausiai jų randama didžiųjų ir vidutinių upių pakrantėse.

Paprastosios bruknės (raudonuogė) - 10-30 cm. aukščio visžaliai krūmokšniai. Paprastoji bruknė auga sausuose retuose pušynuose ir jų kirtavietėse, pamiškėse, miškų aikštelėse, viržynuose, pelkėse ant kemsų, kartais tyrulinėse pievose. Jeigu pakanka šviesos ir yra tinkamos sąlygos, sudaro tankius sąžalynus. Nepakenčia stipraus pavėsio.

Paprastieji čiobreliai yra žemi, dažniausiai ne didesni kaip 10 cm. aukščio, prie žemės prigludę visžaliai puskrūmiai. Čiobreliai randami sausose, saulės gerai įšildomose ir gerai apšviestose vietose: smėlėtose pamiškėse, smėlynuose, smiltpievėse, pušynų aikštelėse.

Dirvinės čiužutės yra vienamečiai, 30-60 cm. aukščio augalai, randami dirbamuose laukuose, pasėliuose, daržuose, dykvietėse, pakelėse, karjeruose ir kitokiose vietose, kuriose pažeistas dirvožemis.

Pakrantiniai debesylai yra daugiamečiai, 20-60 cm. aukščio augalai. Pakrantinių debesylų lapai pailgai lancetiški, plaukuoti, viršutinėje stiebo dalyje esantys apkabina stiebą. Debesylai randami upių, ežerų ir kitų vandens telkinių krantuose, drėgnose pievose, pakelėse, grioviuose, derlingame ir nuolat drėgname dirvožemyje.

Didžiosios dilgėlės yra daugiamečiai, 60-120 cm, kartais net 180 cm. aukščio, ilgus
šakniastiebius išauginantys ir sąžalynus sudarantys augalai. Didžiosios dilgėlės randasi miškuose,  pamiškėse, krūmynuose, vandens telkinių pakrantėse, pievose, prie sodybų, pakelėse, dykvietėse.

Šlaitiniai dirveniai yra daugiamečiai, 60-80 cm. aukščio augalai pagulusiais, kartais gulsčiais stiebais. Stambūs, daug stiebų išauginantys kerai kartais užima beveik visą kvadratinį metrą.

Raudonieji dobilai yra daugiamečiai, 20-50 cm. aukščio augalai. Laukiniai raudonieji dobilai auga natūraliose pievose, o kultūriniai, kuriuos nuo laukinių atskirti gana sunku, sėjami pievose ir ganyklose kaip pašariniai augalai.

Paprastieji erškėčiai (erškėtrožė) yra iki 3 m. aukščio išaugantys krūmai. Erškėčių jauni ūgliai auga labai sparčiai, vėliau šakojasi, bet aukštyn stiebiasi nedaug. Erškėčiuų šakos ir jauni ūgliai apžėlę stambiais, žemyn palinkusiais dygliais.

Pelkiniai gailiai yra 1-1,5 m. aukščio visžaliai krūmai. Lapai tamsiai žali, blizgančiu paviršiumi. Pekinių gailių žiedai balti, ūglių viršūnėse susitelkę skėtiškomis kekėmis. Žydi gegužės birželio mėnesiais.

Paprastosios garšvos- daugiamečiai, 30-70 cm. aukščio, ilgus požeminius šakniastiebius išauginantys augalai. Žiedai susitelkę sudėtiniais skėčiais. Žydi gegužės ir birželio mėnesiais. Paprastosios garšvos randamos lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, pakrūmėse, soduose, dykvietėse.

Siauralapiai gauromečiai yra daugiamečiai, 1,2-2 m. aukščio augalai, dažniausiai aptinkami miškų kirtavietėse, degvietėse, pamiškėse, sausuose šlaituose, pakelėse, apleistuose karjeruose.

Paprastosios gervuogės yra daugiamečiai, iki 130 cm. aukščio augalai sumedėjančiais gulsčiais ar pagulusiais, kartais į kitus augalus įsikimbančiais, 3 m. ar ilgesniais, palyginti smulkiais dygliais apžėlusiais stiebais, kurių viršūnė neretai įsišaknija. Lapai dažniausiai trilapiai, kaip ir jauni stiebai su melsvomis apnašomis.

Plačialapiai gysločiai yra daugiamečiai, 20-50 cm. aukščio augalai. Stiebas labai trumpas, lapai sudaro skrotelę. Žiedai susitelkę ilgais, varpos pavidalo žiedynais. Žydi nuo birželio iki rugsėjo, kartais iki spalio mėnesio.

Paprastoji gyvatžolė yra daugiametis žolinis, 50-100 cm. aukščio augalas, išauginantis storą išsiraičiusį šakniastiebį. Apatinė lapų pusė melsvai pilka, viršutinė- tamsiai žalia. Žiedai šviesiai arba sodriai rausvi, susitelkę į stiebo viršūnėje esantį tankų, varpos pavidalo žiedyną.Žydi nuo gegužės vidurio iki liepos pradžios.

Vienapiestės gudobelės yra neaukšti, iki 6 m. išaugantys krūmai arba medeliai. Žiedai balti ar vos rausvi(kai kurių veislių raudoni, būna ir pilnaviduriai), sukrauti skėtiškomis kekėmis. Žydi gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.

Paprastosios jonažolės yra daugiamečiai, 30-80 cm. aukščio žoliniai augalai. Stiebas šakotas, su dviem išilginėmis briaunomis. Lapai su daug taško pavidalo pusiau skaidrių liaukų. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio vidurio, pavieniai atžėlę nušienauti augalai- iki rugsėjo vidurio. Sėklos sunoksta liepos-rugsėjo mėnesiais.

Juodalksniai yra aukšti, 25 m. aukštį pasiekiantys lapuočiai medžiai. Subrendusių medžių žievė tamsiai pilka ar juosva, suskeldėjusi. Lapai tamsiai žali, šiek tiek blizgia viršutine puse. Jų viršūnė iškirpta. Žiedai vienalyčiai, susitelkę žirginiais. Žydi pavasarį, prieš skleidžiantis lapams arba jiems vos pradėjus skleistis.

Purpuriniai karklai - maždaug 3 m. aukščio krūmai, retai pasitaiko iki 5 m. aukščio, medžio pavidalu augančių individų. Kaip dauguma karklų ir gluosnių, žydi pavasarį, prieš lapams skleidžiantis, dažniausiai balandžio mėnesį.

Juodosios kiauliauogės- vienamečiai, 20-60 cm. aukščio, gausiai šakoti augalai. Žiedai balti, sukrauti nedidelėmis kekėmis. Vaisius- uoga iki 1cm skersmens. Nesunokusios uogos būna žalios, sunokusios- juodos, šiek tiek blizgios.

Paprastosios kiaulpienės yra daugiamečiai, 20-40 cm. aukščio augalai. Žydi pavasarį, dažniausiai gegužės mėnesį. Žiedams peržydėjus, maždaug po dviejų savaičių subręsta sėklos.

Kartieji kiečiai - daugiametės, 1 m. aukštį pasiekiančios žolės. Kartais kiečiai auga kaip puskrūmiai - apatinė stiebų dalis sumedėja ir peržiemoja po sniegu. Aptinkami dykvietėse, dirvonuose, sausuose šlaituose, pakelėse, apleistuose karjeruose, ant geležinkelių pylimų.

Paprastieji kiečiai yra daugiamečiai, 60-170 cm. aukščio, didelius kerus sudarantys, neilgus šakniastiebius išauginantys augalai. Lapai plunksniškai suskaldyti, tik viršūniniai sveiki ir lygiakraščiai. Žiedai susitelkę nedideliais graižais.

Paprastosios kraujažolės yra daugiamečiai, 30-60 cm. aukščio, gana ilgus šakniastiebius išauginantys augalai. Lapai plunks-niškai suskaidyti siauromis, siūliškomis skiltimis. Žiedai susitelkę graižais, o graižai stiebo viršuje sudaro skėtišką žiedyną. Liežuviškieji žiedai balti, kartais rausvi ar šviesiai violetiniai.

Triskiaučiai lakišiai yra vienamečiai, 30-90 cm. aukščio, gausiai šakoti augalai. Žiedai šakų viršūnėse susitelkę graižais. Visi graižo žiedai vamzdiškieji, rusvai geltoni.

Paprastieji lazdynai - iki 6 m. aukščio išaugantys platūs krūmai. Žiedai vienalyčiai. Moteriškieji labai smulkūs, pasislėpę pumpuruose, iš kurių išlenda tik purkos, o vyriškieji susitelkę žirginiais. Žydi anksti pavasarį, vos nutirpus sniegui ir atšilus žemei.

Mažalapės liepos yra lapus numetantys medžiai, išaugantys iki 30 m. aukščio. Lapai beveik apskriti, smailiaviršūniai, nesimetrišku pagrindu, pliki, tik apatinėje pusėje prie gyslų truputį plaukuoti. Žiedai susitelkę nedideliais žiedynais po 3-7. Žiedynas turi gelsvai žalsvą žiedynlapį.

Tikrieji lipikai yra daugiamečiai žoliniai augalai pagulusiu arba stačiu, 30-60 cm. aukščio stiebu. Lapai siauri, smulkūs, po 6-12 susibūrę menturiais. Žiedai smulkūs, geltoni, kvapūs, stiebo viršūnėje susitelkę šluotelės pavidalo žiedynais.

Miltinės meškauogės (arkliauogė) yra visžaliai, 10-15 cm. aukščio krūmokšniai, išauginantys ilgus, gulsčius, daugelyje vietų įsišaknijančius ūglius su stačiomis ar pagulusiomis šakelėmis. Dėl to vienas augalas gali visiškai uždengti 1-2 m² ar net didesnį plotą.

Paprastoji mėlynė yra lapus metantis, 20-50 cm. aukščio krūmokšnis su žaliomis briaunotomis šakomis. Žiedai žalsvai gelsvi ar vos rausvi, po vieną sukrauti lapų pažastyse. Žydi gegužės mėnesį.

Vandeninės mėtos yra daugiamečiai, 40-80 cm. aukščio augalai stačiu arba apatinėje dalyje pagulusiu stiebu. Lapai kiaušiniški, pjūkliškai dantytu pakraščiu. Žiedai šviesiai violetiniai arba rausvi, menturiais susitelkę viršutinių lapų pažastyse. Žydi nuo liepos iki rugsėjo pabaigos ar spalio pradžios.

Paprastosios morkos - dvimetis, 30-80 cm. aukščio augalas. Stiebas šakotas, briaunotas, kaip ir lapai, apžėlęs šiurkštokais plaukeliais. Žiedai smulkūs, balti, šakų viršūnėse susitelkę sudėtiniais skėčiais.

Sodinių šilauogių populiarumas kasmet didėja, tačiau ir jų selekcija nestovi vietoje. Naujosios veislės gerokai lenkia senąsias ir uogų dydžiu, ir skoniu. Šilauogės skiriasi atsparumu žiemą, derlingumu, uogų dydžiu, spalva, vaškinio apnašu, odelės tvirtumu bei skoniu. Labai ankstyvų veislių šilauogių uogos ima nokti liepos mėnesio viduryje, vėlyviausių skinamos rugsėjo mėn. iki stipresnių šalčių.

Dirvinės našlaitės yra vienamečiai, kartais dvimečiai, 5-20 cm. aukščio, paprastai gausiai šakoti augalai. Žiedai smulkūs, mažesni kaip 1cm skersmens. Vainiklapiai balti ar vos gelsvi, ties vainikėlio žiotimis geltoni, kartais su tamsiomis gyslomis. Žydi nuo gegužės iki spalio mėnesio. Vaisius - dėžutė su daug smulkių sėklų.

Baltažiedės notrelės yra daugiamečiai, 20-40 cm. aukščio, gulsčius šakniastiebius išauginantys augalai. Stiebai apatinėje dalyje pagulę, keturbriauniai. Lapai priešiniai, išvaizda labai panašūs į didžiųjų dilgėlių lapus. Žiedai balti, po kelis sukrauti viršūninių lapų pažastyse. Žydi nuo gegužės iki spalio.

Mėlynieji palemonai yra 60-120 cm. aukščio daugiamečiai, kerus sudarantys augalai. Stiebai statūs, lapuoti, viršutinėje dalyje apžėlę liaukiniais plaukeliais. Lapai sudėtiniai, ne poromis plunksniški. Žiedai mėlyni, kartais balti, susitelkę stiebų viršūnėse šluotelės pavidalo žiedynuose.

Tamsiosios plautės yra daugiamečiai, storą gulsčią šakniastiebį išauginantys, 25-30 cm. aukščio žoliniai augalai. Stiebas status, kiek briaunotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Žemutiniai lapai plačiai kiaušiniški, širdišku pamatu, stiebo lapai bekočiai. Žiedai susispietę stiebo ir šakų viršūnėse suktukais.

Trilapiai pupalaiškiai yra daugiamečiai, 15-40 cm. aukščio, ilgus šakniastiebius išauginantys augalai. Lapai trilapiai, su ilgais lapkočiais. Lapų lapeliai panašūs į pupų lapus. Žiedai balti arba rausvi, susitelkę kekėmis belapio žiedynstiebio viršuje.

Paprastosios pušys yra visžaliai, 20-40 m. (vidutiniškai - 25 m, daugiausiai - 50 m.) aukščio medžiai. Pušies ūgliai žalsvi, šakelės plikos, truputį blizgios. Spygliai 4-7 cm. ilgio, melsvai arba pilkšvai žali, prie ūglių prisisegę po du. Ant šakelių spygliai išsilaiko 2-3 metus. Kankorėžiai kiaušiniški, su trumpais koteliais.

Paprastieji putinai yra lapus metantys, 2-4 m. aukščio, dažnai gausiai šakoti krūmai. Lapai priešiniai, su 3-5 skiautėmis. Putino žiedai balti, susitelkę skėtiškais, pusrutulio pavidalo žiedynais. Kraštiniai žiedyno žiedai belyčiai, daug stambesni už vidurinius, vaisingus žiedus.

Pavasarinės raktažolės yra daugiamečiai, 20-40 cm. aukščio žoliniai augalai. Lapai šviesiai žali, truputį raukšlėti, su ilgu sparnuotu lapkočiu, sudaro skrotelę. Žiedai vamzdiški, ryškiai geltoni, ilgų žiedynstiebių viršūnėje po 5-20 susispietę skėtiško- mis kekėmis.

Vaistinės ramunės - vienamečiai, gausiai šakoti, 10-70 cm. aukščio augalai. Lapai plunksniškai suskaldyti siūliškomis skiltimis. Žiedai šakų viršūnėse susitelkę gana smulkiais, 1,5-2 cm. skersmens, kūgio pavidalo graižais. Liežuviškieji graižo žiedai balti, vamzdiškieji- geltoni. Augalai yra būdingo savito kvapo.

Pievinės rasakilos yra daugiamečiai, 20-40 cm. aukščio augalai. Šakniastiebis storas, beveik gulsčias arba įžulnus. Pamatiniai lapai stambūs, inkstiški arba beveik apskriti, klostėti, su 5-9 negiliomis skiautėmis. Visa rasakila apaugusi gana ilgais balkšvais plaukeliais. Žiedai smulkūs, gelsvai žalsvi, susispietę šakelių viršūnėse.

Paprastieji raudonėliai - daugiamečiai, 30-80 cm. aukščio žoliniai augalai viršutinėje dalyje šakotais stiebais. Lapai priešiniai, kiaušiniški ar pailgai kiaušiniški. Žiedai smulkūs, purpuriškai violetiniai, rečiau - rausvi ar balti, stiebo ir šakų viršūnėse susitelkę šluotelės pavidalo žiedynais.

Paprastosios rykštenės - daugiamečiai, 20-100 cm. aukščio augalai. Stiebas stačias, apaugęs lapais, viršutinėje dalyje šakotas. Apatiniai lapai stambūs, pailgai kiaušiniški, viršūniniai - lancetiški, gerokai smulkesni už žemutinius. Graižai 1-1,5 cm. skersmens, susispietę stiebo ir šakų viršūnėje. Žiedai sodriai geltoni.

Miškinės sidabražolės - daugiamečiai, 10-50 cm. aukščio augalai, išauginantys netaisyklingos formos, gumbo pavidalo šakniastiebį. Stiebai pagulę arba stati, dažnai gausiai šakoti. Lapai paprastai trilapiai, kartais keturlapiai arba penkialapiai, jų kraštai dantyti.

Pieviniai snapučiai yra daugiamečiai, 30-90 cm. aukščio, gana stambius kerus sudarantys augalai. Stiebas stačias, kaip ir kitos snapučio dalys, pasidengęs pasišiaušusiais paprastaisiais ir liaukiniais plaukeliais. Lapai plaštakiškai suskaldyti.

Penkiaskiautės sukatžolės yra daugiamečiai, 60-150 cm. aukščio augalai. Stiebas stačias, kaip ir lapai, apžėlęs gana tankiais plaukeliais. Lapai penkiaskiaučiai, tik patys viršutiniai, esantys žiedyno srityje, dažniausiai triskiaučiai. Žiedynas ilgas, neretai sudaro trečdalį viso augalo aukščio.

Ankstyvieji šalpusniai yra daugiamečiai, 10-20 cm. aukščio, ilgus šakniastiebius išauginantys augalai. Lapai 10-20 cm. skersmens, beveik apskriti arba inkstiški, jų viršutinė pusė beveik plika, apatinė- apžėlusi baltais veltiniškais plaukeliais. Žiedai susibūrę graižais, kurie po vieną išauga ant 10-25 cm. ilgio žiedynstiebių, pasidengusių žvyniškais lapais.

Plačialapiai šaukščiai yra stambūs daugiamečiai žoliniai augalai su ilgais požeminiais šakniastiebiais. Pavasarį iš šakniastiebių išauga apie 50 cm. aukščio žiedynstiebiai. Graižai smulkūs, vyriškieji - raudoni, moteriškieji - rausvi.

Juodauogiai šeivamedžiai yra 2-6 m. aukščio krūmai, rečiau pasitaiko medžių pavidalo ir išauga iki 8 m. aukščio. Lapai stambūs, sudėtiniai, plunksniški, iš 5 arba 7 lapelių. Žiedai smulkūs, balti ar gelsvi, stipraus kvapo, susitelkę didelėmis, gausiažiedėmis skėtiškomis kekėmis. Vaisiai - juodi, blizgūs uogos pavidalo kaulavaisiai su raudonai violetiniu minkštimu.

Paprastieji šermukšniai yra 3-12 m. aukščio medžiai, bet kartais jie auga krūmo pavidalu. Lapai sudėtiniai, plunksniški. Žiedai balti, susispietę skėtiškomis kekėmis, skleidžia nemalonų kvapą. Žydi gegužės-birželio mėnesiais.

Dygiosios šunobelės yra iki 7 m. aukščio išaugantys krūmai arba labai šakoti medeliai. Stiebo žievė juodai pilka, atpleišėjusi. Šakos su dygiais ūgliais. Lapai priešiniai, kiaušiniški, smailiomis viršūnėmis, smulkiai dantyti, lanku išsilenkusiomis šoninėmis gyslomis.

Vaistinės šventagaršvės yra stambūs, 1-2 m. aukščio, daugiamečiai arba dvimečiai, vieną kartą žydintys (monokarpiniai) žoliniai augalai. Stiebas status, tuščiaviduris, gausiai šakotas.

Paprastoji takažolė yra vienametis, 5-40 cm. aukščio augalas dažniausiai su gulsčiais ar įžulniais stiebais. Lapai lancetiški arba, atvirkščiai, kiaušiniški, paprastai įvairaus dydžio: pagrindinių stiebų lapai stambesni, šakelių - smulkesni. Žiedai po vieną ar kelis susitelkę lapų pažastyse. Vainiklapiai balti arba rausvi. Vaisius - kiaušiniškas, tribriaunis, rudas arba beveik juodas riešutėlis.

Vaistinės taukės yra daugiamečiai, 50-100 cm. aukščio, šiurkščiais plaukeliais apžėlę augalai. Šaknys storos, mėsingos, tamsiai ruda arba beveik juoda žieve. Lapai plačiai lancetiški, stambūs.

Paprastosios trūkažolės yra daugiamečiai, 30-150 cm. aukščio augalai, išauginantys stambią, iki 2cm skersmens ir 50cm ilgio liemeninę šaknį. Stiebas šakotas, kaip ir lapai, apžėlęs retokais šiurkščiais plaukeliais.

Didžiosios ugniažolės yra daugiamečiai, oranžinių sulčių turintys, 40-70 cm. aukščio šakoti augalai. Lapai plunksniškai suskaldyti, jų viršutinė pusė žalia, apatinė- truputį melsva.

Vaistiniai valerijonai yra daugiamečiai, 80-200 cm. aukščio augalai su trumpu, maždaug 2 cm. ilgio ir tokio paties skersmens vertikaliu šakniastiebiu, gausiai apaugusiu iki 25 cm. ilgio šaknimis.

Paprastosios varnalėšos yra dvimečiai, 70-160 cm. aukščio augalai. Stiebas status, briaunotas, gausiai šakotas. Lapai dideli, širdiškai kiaušiniški, jų viršutinė pusė plika, apatinė apžėlusi veltiniškais plaukeliais.

Paprastieji varpučiai yra daugiamečiai, ilgus plonus šakniastiebius išauginantys, 20-120 cm. aukščio augalai. Jauni šakniastiebiai balti, senesni - rusvi. Lapai linijiški, pliki arba apžėlę ilgais plaukeliais, žali arba melsvo atspalvio.

Pelkinės vingiorykštės yra daugiamečiai, 60-140 cm. aukščio augalai. Stiebas status, briaunotas, apaugęs lapais, viršutinėje dalyje šakotas. Lapai sudėtiniai, plunksniški. Žiedai balti arba gelsvai balti, kvapūs, susitelkę viršūniniais šluotelės pavidalo žiedynais. Vaisius - lapavaisis.

Šiliniai viržiai yra 20-70 cm. aukščio visžaliai krūmokšniai. Stiebai labai šakoti, sąlyčio vietoje su dirvožemiu įsišaknija. Lapai smulkūs, linijiški, prie stiebo prisisegę keturiomis eilėmis, dengia aukščiau esančių lapų apatinę dalį.

Paprastosios žemuogės yra daugiamečiai, iki 25 cm. aukščio augalai, išauginantys gana storą, beveik gulsčią šakniastiebį. Lapai sudaryti iš trijų lapelių dantytais pakraščiais. Žiedynstiebis stačias, dažniausiai aukštesnis už lapus.

Trikertės žvaginės yra vienamečiai arba dvimečiai, 10-50 cm. aukščio žoliniai augalai. Lapai įvairių formų ir skirtingo dydžio. Skrotelės lapai kotuoti, plunksniškai suskaldyti, o stiebo lapai bekočiai, beveik sveiki.

Paprastasis amalas - daugiametis visžalis 30-70 cm. aukščio rutulio formos nuodingas pusiau parazitinis krūmas. Stiebas plikas, apskritas, gelsvai žalias, trapus, gausiai dvišakai šakotas.

Kalninė arnika (arnakojė, kupalninkas, sietris, šilinė) - daugiametis 30-70 cm. aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis apvalus, 10-15 cm. ilgio, 8-10 mm. storio, jaunas šviesiai, senas- tamsiai rudas, vidus baltas. Stiebas stačias, nešakotas, apaugęs paprastais ir liaukiniais plaukeliais. Pamatiniai lapai stambūs, pailgai kiaušiniški, su 5-7 lankiškai išlenktomis gyslomis.

Statusis atgiris - daugiametis 20-30 cm. aukščio sporinis visžalis augalas. Šakniastiebis trumpas. Atgirio stiebas trumpas, gulsčias arba kylantis, negausiai dvišakai išsišakojęs; šakos susiglaudusios, stačios, dažnai sudaro tankią puokštę; visos jų viršūnės baigiasi beveik viename aukštyje. 

Baltalksnis - iki 20 metrų aukščio medis lygia, plona, blizgančia, šviesiai pilka žieve. Jauni ūgliai ir pumpurai nelipnūs, plaukuoti. Baltalksnio lapai pražanginiai, kiaušiniški arba plačiai elipsiški, smailiomis viršūnėmis, plaukuota apatine puse, rudenį nepagelsta. Žiedai vienalyčiai. Vyriškieji karančiuose žirginiuose, moteriškieji -  trumpuose kankorėžiuose.

Vaistinė baltašaknė (kurvažolė, strėnų žolė) - daugiametis 20-50 cm. aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis, baltas, storas, mėsingas, gumbuotas. Stiebas aštriomis briaunomis, plikas, daugialapis. Lapai pražanginiai, nukreipti į vieną pusę, bekočiai, stambūs, su išilginėmis lankinėmis gyslomis, žalia viršutine ir pilkai žalia apatine puse.

Plaukuotasis beržas - iki 20 m. aukščio nenusvirusiomis šakomis medis. Šakų žievė (tošis) stora ir balta. Jauni ūgliai plaukuoti. Plaukuotojo beržo lapai apvaliu pamatu, plaukuota apatine puse ir plaukuotais lapkočiais. Žiedai - žirginėliuose.

Blindė (gluosnis blindė, blendis, verba, verbos karklas) - aukštas krūmas arba medis. Užauga iki 20 metrų aukščio. Laja plati, skėtiška, žemesnių tanki, aukštesnių retesnė. Jaunų medžių kamienų žievė pilkai žalsva, senų- tamsi, sueižėjusi, nulupus žievę mediena raudonuoja. Blindės lapai įvairaus dydžio ir formos, kotuoti. Žirginiai išauga prieš lapų skleidimąsi.

Vaistinė česnakūnė - dvimetis arba daugiametis 20-100 cm. aukščio žolinis augalas. Stiebas status, tvirtas, briaunotas, prie pagrindo apaugęs baltais, ilgais, atsilošusiais arba žemyn nulinkusiais plaukeliais.

Miškinė dedešva - dvimetis, kai kada daugiametis 30-120 cm. aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė. Dedešvos stiebas status arba kylantis, šakotas, plaukuotas. Lapai pražanginiai, smailiomis, karbuotai dantytomis skiautėmis, širdiškais arba nukirstais pamatais, ilgakočiai.

Drebulė - tai 10-25 m. aukščio su nedidele laja medis. Drebulės žievė iš pradžių lygi, pilka arba pilkai žalia, vėliau suaižėja, pajuosta. Pumpurai pražanginiai, apie 1 cm. ilgio, lipnūs, pliki arba plaukuoti, labai nusmailėję, kvapūs. Lapai beveik apvalūs, netaisyklingai karpytais kraštais, pilkai žali.

Paprastoji eglė - tai visiems gerai pažįstamas iki 50 m. aukščio visžalis medis. Laja kūgiška, smailiaviršūnė. Eglės ugliai rudi, pliki arba apaugę retais plaukeliais. Spygliai 10-25 mm. ilgio, po vieną prisitvirtinę prie ilgaūglių, keturkampiai, rombiški arba suploti, smailiaviršūniai.

Paprastoji ieva - krūmas arba 3-10 m. aukščio medis. Kamieno žievė rausvai juoda, supleišėjusi, vidinė pusė geltona, specifinio kvapo. Ievos lapai pražanginiai, elipsiški, smailūs, 15 cm. ilgio, 7 cm. pločio, dantyti, viršutinė pusė tamsiai žalia, matinė, apatinė- melsvo atspalvio. Žiedynas- lapuota, nusvirusi 6-12 cm. ilgio kekė. Žiedai balti ir labai kvapūs.

Paprastasis kadagys - daugiametis visada žaliuojantis dvinamis, rečiau vienanamis 3-4 metrų aukščio krūmas, kartais iki 15 m. aukščio medis. Laja daugiausia kūgiška, vyriškų individų siauresnė, moteriškų skėstašakė. Stiebas status, žievė pilkai ruda, ūgliai rusvai rudi. Spygliai 10-15 mm. ilgio, šakutėse prisegti po tris, durklo pavidalo, labai dygūs.

Karklavijas - daugiametis 50-150 (200) cm. aukščio puskrūmis sumedėjusiu, šliaužiančiu, gumbuotu šakniastiebiu ir pridėtinėmis šaknimis. Stiebas šakotas, laipiojantis, briaunotas, plikas, iš pradžių žolinis, vėliau sumedėjęs. Karklavijaus lapai pailgi, smailiaviršūniai, dažnai prie pagrindo su 2 šoninėmis skiltimis, kotuoti.

Kaštonas - daugiametis, iki 30 m. aukščio medis su tankia kupoliška arba rutuliška laja. Stiebas iki 1 m. skersmens. Žievė tamsiai ruda, senų medžių atplaišiojanti stambiomis plokštelėmis. Kaštono ūgliai stiprūs, pumpurai stambūs ir sakuoti.

Paprastoji katuogė - daugiametis vasaržalis žolinis augalas. Šakniastiebis su dvejopais stiebais: stačiais, iki 10-25 cm. aukščio, žydinčiais, vaisingais; ir gulsčiais, šliaužiančiais, vegetatyviniais, siekiančiais daugiau kaip metrą ilgio ir savo galais įsišaknijančiais.

Paprastasis kiškiakopūstis (zuikio dobilėlis) - daugiametis 5-12 cm. aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, plonas, šliaužiantis, dažnai apšepęs rausvais mėsingais žvyneliais, iš jo išauga ilgakočiai lapai. Lapkotis plonas, 2-10 cm. ilgio, žalsvas, rausvas arba raudonas, plaukuotas.

Paprastasis klevas - iki 30 m. aukščio tankia, plačiai ovališka arba pusrutuliška laja medis. Kamienas tiesus, kartais iki 1 m. skersmens. Klevo žievė tamsiai pilka ar ruda, smulkiai suaižėjusi, jaunų medelių lygi, šviesiai ruda.

Šlakinė kregždūnė - daugiametis 30-100 cm. aukščio su šliaužiančiu šakniastiebiu žolinis augalas. Stiebas stačias, kylantis, nešakotas arba šakotas, kartais su vijoklinėmis viršūnėmis, plaukuotas.

Miškinė kriaušė - vasaržalis iki 20 m. aukščio plačiai piramidiška laja, dygliuotomis šakomis medis. Dygliai paprastai ilgi, lapuoti. Pumpurai kūgiški, smailūs, pliki. Lapai maži, 2-4 cm. ilgio, ovališki, kiaušiniški arba beveik apskriti, žvilgančia viršutine puse, su trumpai nusmailėjusiomis viršūnėmis, apatinė jų pusė - matinė.

Saldžialapė kulkšnė - daugiametis 40-120 cm. aukščio augalas. Šaknis stora ir šakota. Stiebas storas, kylantis arba gulsčias, išsišakojęs, ties bambliais raudonai dėmėtas, plikas arba apaugęs retais plaukeliais.

Skėtinė marenikė (drugžolė) - daugiametis iki 15 cm. aukščio krūmokšnis su šviesiu, šliaužiančiu šakniastiebiu ir stačiu, sumedėjusiu, briaunotu antžeminiu stiebu.

Miškinė mėta - daugiametis 30-100 cm. aukščio augalas. Šakniastiebis baltas, apie 7mm skersmens. Stiebas status, viršutinė dalis šakota.

Vaistinė notra - daugiametis 30-100 cm. aukščio žolinis augalas su šliaužiančiu šakniastiebiu. Notros stiebas stačias, išsilenkusiu pamatu, keturbriaunis, viršutinėje dalyje kartais šakotas, plaukuotas, tamsiai raudonas arba juodai rudas.

Miškinė obelis - iki 10-15 metrų aukščio, dažniausiai dygliuotas medis, kartais krūmas. Šaknys įsiskverbusios giliai į žemę. Senų obelų kamienų žievė pilka, supleišėjusi, jaunesnių šakelių ruda.

Paprastoji pakalnutė - daugiametis iki 30 cm. aukščio žolinis augalas. Pakalnutės šakniastiebis ilgas, nariuotas, gulsčias. Žiedstiebis stačias, tribriaunis, belapis, plikas.

Kelminis papartis - daugiametis iki 1 m. aukščio sporinis žolinis augalas. Paparčio šakniastiebis minkštas, trumpas ir storas, su gausiomis senų lapų liekanomis.

Šarkakojis pataisas - daugiametis sporinis amžinai žaliuojantis augalas. Stiebas apvalus, iki 100-150 cm. ilgio, driekiasi žeme, netaisyklingai išsišakojęs į 5-15 cm. ilgio aukštyn kylančias, tankiai lapotas šakutes.

Europinė pipirlapė - daugiametis 5-10 cm. aukščio žolinis augalas. Pipirlapės šakniastiebis šakotas, nariuotas, šliaužiantis po nukritusiais lapais ir samanomis. Stiebas trumpas, gulsčias, baigiasi 2 priešiniais ilgais kotais lapais.

Paprastasis raugerškis - daugiametis 2-3 m. aukščio visžalis, tankus, dygliuotas ir išsišakojęs krūmas. Šaknys cilindriškos, rudai pilkos, silpno kvapo. Ūgliai briaunoti, jauni gelsvi ar gelsvai purpuriniai, senesni - rusvai pilki.

Didžioji rusmenė - daugiametis 30-100 cm. aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, storas su kuokštinėmis šaknimis. Rusmenės stiebas stačias, nešakotas, plaukuotas.

Juodasis serbentas - daugiametis nedygus 1-2 m. aukščio vasaržalis, šakotas kvepiančiais lapais krūmas. Stiebai tamsiai rudi. Serbentų lapai pražanginiai, su 3-5 skiautėmis, stambiai dantyti, nežymiai plaukuoti.

Miškinis skudutis - daugiametis 60-160 cm. aukščio žolinis augalas su stora šaknimi, kurioje pavasarį būna geltonų sulčių. Skudučio stiebas status, tuščiaviduris, kiek vagotas, plikas, viršutinė dalis šakota.

Paprastoji spanguolė - daugiametis šliaužiantis iki 80 cm. ilgio visžalis krūmokšnis. Stiebai sumedėję, ploni, rudi, keliose vietose įsišaknijantys. Spanguolės lapai pražanginiai, trumpakočiai, siauri, smailūs, odiški, blizgantys, tamsiai žalia viršutine ir melsvai žalia apatine puse; rudeniop paraustantys. Ilgakočiai žiedai išaugę lapų pažastyse.

Pietinė stumbražolė - daugiametis retakeris 30-50 cm. aukščio su labai trumpais šakniastiebiais žolinis augalas. Stiebas plonas, liaunas. Lapai 3-4mm pločio, viršutiniai be lapkočių. Žiedynas - 4-6 cm. ilgio piramidiška arba vienašalė šluotelė. Varputės rusvos, sidabriškos, trižiedės. Tarp pirštų pertraukus stumbražolės lapą, lieka balti kvapūs milteliai.

Paprastasis šaltekšnis - daugiametis 3-7 m. aukščio krūmas arba medelis. Šaltekšnio žievė lygi, be spyglių, beveik juoda. Vidinė žievės pusė oranžinė, savotiško kvapo. Pumpurai plaukuoti, be žvynelių.

Smėlyninis šlamutis - daugiametis 10-30 cm. aukščio žolinis augalas, visas padengtas sidabriniu pūkeliu. Šakniastiebis storas, tamsiai rudas, sumedėjęs; šaknys plonos ir gausios. Šlamučio stiebas vienas arba keli, lapuotas, nešakotas, apaugęs baltais pūkeliais. Lapai pražanginiai, lancetiški, apatiniai kiaušiniški, buki, kotuoti; viduriniai ir viršūniniai bekočiai, smailūs.

Šliaužiančioji tramažolė - daugiametis žolinis maloniai kvepiantis augalas. Stiebas šliaužiantis arba kylantis, keturbriaunis, 20-40 cm. ilgio, plikas arba ties briaunomis plaukuotas, su ilgomis, įsišaknijančiomis palaipomis.

Didžiažiedė tūbė - dvimetis 50-120 cm. aukščio augalas. Šaknis mažai šakota, antraisiais metais sumedėja. Stiebas stačias, tvirtas, lapuotas, dažniausiai nešakotas, padengtas pilku veltiniu, užsibaigiantis varpos pavidalo žiedynu.

Kvapioji tuopa - iki 25 m. aukščio įstrižai į viršų nukreiptomis šakomis medis. Žievė pilkai žalia, ilgai nesuaižėja. Ūgliai nebriaunoti, gelsvai rudi. Lapai 6-10 cm. ilgio, kiaušiniški arba pailgai kiaušiniški, pliki, su plaukuotais lapkočiais, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė - balsva. Žiedai smulkūs, vienalyčiai, žirginiuose. Pažiedės balsvos, giliai karpytos.

Vaivoras - išsišakojęs iki 1 m. aukščio krūmelis su apvaliomis, pilkšvai rudomis, plikomis, kylančiomis šakomis ir ilgu šakniastiebiu. Lapai pilkai žali, storoki, atvirkščiai kiaušiniški arba pailgi, lygiakraščiai, jų apatinė pusė ryškiai gyslota.

Vaistinė veronika - daugiametis augalas su šliaužiančiu šakniastiebiu ir gulsčiais, įsišaknijančiais iki 30 cm. ilgio kylančia viršūne stiebais. Lapai priešiniai, trumpakočiai, elipsiški arba pailgi, dantytais kraštais. Visas augalas apaugęs plaukeliais.

Paprastasis žalčialunkis - daugiametis mažai šakotas 30-150 cm. aukščio krūmas. Žievė gelsvai pilka, su rudomis karputėmis. Lapai pražanginiai, trumpakočiai, iki 8cm ilgio, 2 cm. pločio, šakų viršūnėse.

Geltonoji žiognagė - daugiametis 30-70 cm. aukščio žolinis augalas su storu šliaužiančiu rusvai rudu šakniastiebiu. Stiebas stačias, laibas, plaukuotas. Lapai kiek plaukuoti, pamatiniai ilgakočiai su 1-3 poromis šoninių skiaučių; stiebiniai trilapiai arba triskiaučiai, bekočiai arba trumpakočiai.

Notrelinių šeimos atstovė vaistinė melisa jau buvo žinoma daugiau kaip prieš 2000 metų. Ji vartota kaip medingas, kvapus prieskoninis ir gydomasis augalas.

Sunokusiuose obuoliuose yra daug cukraus (dažniausiai fruktozės), pektininių medžiagų, vitaminų C, B1, B2, provitamino A, aminorūgščių, flavonoidų, organinių rūgščių (obuolių, citrinų, vyno), rauginių medžiagų, mineralinių druskų (geležies, kalcio, magnio), mikroelementų (jodo, silicio, mangano, vario, natrio, kalio, cinko, nikelio, molibdeno, kobalto), eterinių aliejų, fitoncidų. 

Paprastosios rugiagėlės yra vienamečiai, dažniausiai žiemojantys, 20-80 cm. aukščio augalai. Stiebas stačias, gausiai šakotas, apsiraizgęs voratinkliškais plaukeliais. Lapai lancetiški, apatiniai- kotuoti, viršutiniai - bekočiai.