Vilniuje atliekamos širdies operacijos panaudojant naujos kartos dirbtinės kraujo apytakos sistemą

Šią savaitę dviems Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Širdies chirurgijos centro pacientams atliktos širdies operacijos panaudojant naujos kartos dirbtinės kraujo apytakos - mažo užpildymo krauju - aparatų sistemą.

VUL SK Širdies chirurgijos centro direktorius prof. Giedrius Uždavinys sako, jog šios operacijos - pirmos Rytų Europoje. Jas atliko VUL SK Širdies chirurgijos centro medikai: dr. Robertas Samalavičius, dr. Gintaras Kalinauskas, gyd. Karolis Urbonas ir kt.

„Mūsų ligoninėje toliau sėkmingai plėtojamos minimalios apimties širdies operacijos. Žengtas dar vienas labai svarbus žingsnis tobulinant dirbtinę kraujo apytaką, be kurios neįmanoma atlikti sudėtingų širdies operacijų. Tam mūsų medikai ilgai ruošėsi. Jie stažavosi Švedijoje ir Belgijoje",- teigia prof. G. Uždavinys.

Profesorius pasakoja, kad ši, taip vadinama „besiilsinčios širdies" sistema operacijos metu iš dalies būna užpildoma paciento krauju. Taip išvengiama paciento kraujo atskiedimo kraujo pakaitalais, naudojamais įprastinėse širdies operacijose. Šioje naujos kartos sistemoje širdies vaidmenį atlieka specifinė centrifūginė pompa, kuri mažiau žaloja kraują" - apie naująją sistemą pasakoja prof. G. Uždavinys.

Jo manymu, naujos kartos dirbtinės kraujo apytakos aparatų privalumų labai daug. Tai, kad sistemą galima užpildyti paties paciento krauju, panaudojamos minimalios heparino dozės, nėra, taip vadinamos, kraujo traumos, pagerėja organizmo audinių oksigenacija (įsotinimas deguonimi), mažiau susidaro uždegiminį procesą sukeliančių medžiagų ir kt.

„Naudojant šią sistemą, medikams darbas pasunkėja, jis tampa preciziškesnis, tačiau ligoniai po operacijos greičiau išbunda, mažiau kraujuoja, greičiau atsistato plaučių, inkstų ir kepenų funkcijos, mažiau trinka širdies ritmas ir rečiau išsivysto širdies nepakankamumas. Ženkliai sumažėja pooperacinių komplikacijų, kurios dažniausiai būna pagrindine ilgo gulėjimo reanimacijoje priežastimi. Naudojant aprašytą metodiką, po širdies operacijos pacientas jau tą pačią dieną gali būti iškeltas į įprastą pooperacinę palatą. Tokiu būdu, padidėja intensyvios slaugos skyrių darbo efektyvumas ir trumpėja bendras gulėjimo stacionare laikas bei gydymo kaštai" - sako VUL SK Širdies chirurgijos centro direktorius.

Anot prof. G. Uždavinio, tai - ženklus Vilniaus širdies chirurgų ir anesteziologų įnašas, lemiantis ir bendrą Lietuvos širdies chirurgijos progresą.