Mityba

Moterims visada kartojama, kad norint būti lieknai reikia vengti užkandžių. Tačiau užkandžiauti nėra blogai, jeigu parenkami tinkami produktai, o tokie nedideli valgymai tampa subalansuotos dietos dalimi ir padeda reguliuoti kūno svorį.

Sena indų legenda sako, kad Dievas nustato kiekvienam gimstančiam žmogui maisto kiekį, kurį šis turi per savo gyvenimą suvalgyti. Tas, kuris suvalgo per greitai, greičiau ir miršta.

Lietuvoje įsteigta Sulčių ekspertų taryba, sieksianti propaguoti sveiką gyvenimo būdą ir stiprinti sulčių gėrimo tradicijas. Vienas pirmųjų žingsnių, kurių ėmėsi taryba, - pradedama kampanija „Suvalgyk sulčių!". Mat daugelis iš mūsų nevalgome pusryčių, tad išgerkime bent sulčių...

Atrodo neįtikėtina, bet dygstančiame grūde vitaminų ir fitoestrogenų yra 50 kartų daugiau nei subrendusiame, o daigintuose ankštiniuose augaluose - net 600 kartų.

Daug žmonių serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, daug nuo jų ir miršta. Praktiškai beveik kiekviena šeima gali susidurti su šia skaudžia netektimi. Kad širdis ir kraujagyslės būtų sveikos, reikia jas aprūpinti būtiniausiais vitaminais, mikroelementais ir ląsteliena.

Mitybos specialistai rekomenduojama, kad 30 proc. dienos kalorijų turėtų būti gaunamos su riebalais. Tačiau ne visi jie yra naudingi.

Maisto priedas yra apibrėžiamas kaip „medžiaga, kuri nėra vartojama kaip atskiras maisto produktas ir kaip tipinė maisto produktų sudedamoji dalis, neatsižvelgiant į tai, ar ji turi mitybinę vertę, ar jos neturi, ir kuri sąmoningai įdėta į maisto produktus dėl technologinių tikslų (gamybos, perdirbimo, apdorojimo, pakavimo, gabenimo ar laikymo) tampa pati ar jos dariniai toki

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) - tai tokie organizmai, kurie negali atsirasti dauginantis natūraliu būdu arba naudojant tradicinius naujų veislių išvedimo metodus. Taikant genų inžineriją, kai vieno augalo (organizmo) genas perkeliamas į kito augalo geną, tokiu būdu sukuriamas naujas augalas, kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgyja tokių savybių, kurių negalėtų atsirasti natūraliu būdu.

Sveika mityba - kelias į visavertį gyvenimą. Pastaruoju metu tapo labai madinga sveikai maitintis. Sveika mityba, kokia ji? Informacijos pilna visuose kampuose, tik dėl to labai sunku atsirinkti, kas iš tikrųjų sveika, o kas tik reklaminiai triukai ar diletantų samprotavimai.

Kiaušinis turi visų būtinų maistinių medžiagų, leidžiančių naujai gyvybei atsirasti. Todėl šis maisto produktas yra unikalus. Tad nevertėtų jo atsisakyti.

Piene ir jo produktuose yra apie 200 žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Rūgščius pieno produktus organizmas pasisavina lengviau ir net tris kartus greičiau negu pieną. Pasinaudokite liaudies medicinos receptais ir būkite sveikesni.

Ar pažįstate tokį žmogų, kuris valgo tik sveiką maistą, kuo tiksliausiai sveria kiekvieną porciją, vengia "chemijos", o jei, neduok Dieve, paragauja ko nors uždrausto, atgailauja savaitėmis - geria tik ekologiškai išaugintų daržovių sultinį? Kada noras sveikai maitintis perauga į ligą?

Vynuogės - ne tik vyndarių džiaugsmas. Tai tikras sveikatos šaltinis. Vargu ar yra kitas vaisius, pasižymintis tokiu stipriu antioksidaciniu bei priešuždegiminiu poveikiu. Ne veltui grožio klinikose vis labiau populiarėja įvairios vynuogių terapijos procedūros.

Dažikliai, konservantai, antioksidantai, spalvos fiksatoriai, emulsikliai, stabilizatoriai, saldikliai... Šimtai įvairių priedų vartojama, kad maisto produktai ilgiau išsilaikytų, viliotų patrauklia išvaizda, skoniu ir aromatu, o kartais - ir žemesne kaina.

Trūksta energijos? Išsijudinti nebepadeda net puodelis kavos? Dažna vangumo, prastos nuotaikos ar nuovargio priežastis - vitaminų trūkumas. Tačiau patys vitaminai energijos nesuteikia, jie dalyvauja organizmo biocheminiuose procesuose, kurie maistą paverčia energija. Energijos suteikia biologiškai aktyvios, tonizuojančios, stimuliuojančios, didinančios darbingumą medžiagos.

Vienas pagrindinių aspektų šventės, kurią minime šiandien - sotus prisivalgymas. Kitą dieną po Užgavėnių prasideda Gavėnia, kurios metu būtina pasninkauti net 46 dienas - tiek laiko lieka iki šventų Velykų. Taigi sotus prisivalgymas pagal senovės tradicijas yra sąlyga išgyventi šešias savaites. Tačiau Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad persivalgymas yra ne tik nuodėmė, bet ir žala sveikatai.

Šiais laikais kalbama tik apie pinigus. Nors iš tikrųjų patys pinigai yra nieko verti, vertinga tik tai, ką už juos galima nusipirkti. Juk pinigus, net ir apsčiai jų turint, galima išleisti visiškai netalentingai, kvailai ir net nuodėmingai. Dar lengviau tai padaryti, kai jų visai nedaug. Tad šįkart pakalbėsime apie maistui išleidžiamus pinigus.

Ramybė ir poilsis tampa prabangos dalyku. Vis daugiau vartojama kaloringesnio, turinčio nemažai riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių maisto, todėl tunkama. Visa tai labai neigiamai veikia sveikatą, o ypač širdies ir kraujagyslių sistemą. Todėl pirmasis žingsnis, norint išvengti šios sistemos ligų ar siekiant jas sulėtinti, sumažinti jų daromą žalą - rinktis tinkamą mitybos režimą ir produktus. Ne veltui teigiama, kad sveikatą maždaug 50 proc. lemia gyvensena. Apie trečdalis širdies ir kraujagyslių ligų atsiranda dėl nesveikos mitybos.

Vasaros daržai subrandina daugybę įvairiausių gėrybių. Bene, vienos iš populiariausių daržovių dabar - paprikos. Ir nors dar ne taip seniai jos laikytos atėjūnėmis, šiandien mūsų šeimininkės šias daržoves mėgsta ir konservuoti, ir paruošti kasdieniam ar šventiniam stalui.

Klaidinga manyti, kad sveikai maitintis - brangus malonumas. Sveikas maistas - tai paprastas natūralus maistas, vadinasi, nebrangus.

Visi žino: kokia dienos pradžia, tokia ir pabaiga. Todėl visai pravartu rytą pradėti skaniais maistingais pusryčiais ir taip susikurti gerą nuotaiką bei savijautą visai dienai.

Turbūt dažnam yra tekę po siautulingo vakarėlio klube ar smagaus pasisėdėjimo bare greitomis sušlamšti kebabą. Mėsa, riebus padažas, daržovės - ar visa tai valgyti sveika?

Apsinuodijimas - nuodingų, žmogaus organizmui kenkiančių ar net gyvybiškai pavojingų medžiagų poveikis, joms patenkant į organizmą per burną, gleivines, įkvepiamą orą, odą. Apsinuodijimus ir jų poveikį gyviems organizmams tiria toksikologija - mokslas apie nuodus.

Su duona organizmas gauna daugiau kaip 30 proc. viso kalorijų poreikio, 50 proc. B grupės vitaminų bei angliavandenių. Yra duonos, iškeptos tik iš ruginių miltų, esama tik kvietinės ir pagamintos iš miltų mišinio.

Dėl nepalankaus aplinkos poveikio, saulės ir vitaminų stokos organizmas linkęs silpnėti. Šiais laikais turime kur kas daugiau galimybių nei prieš gerądešimtmetį valgyti įvairesnį maistą ir gauti daugiau maistiniųmedžiagų. 

Norintis sveikai maitintis žmogus turėtų nepasikliauti populiarių sveikatos laidų patarimais, o vadovautis sveika nuovoka ir saiku.

Energijos ir gyvybinių jėgų trūkumas - vienas dažniausių šių dienų nusiskundimų. Po sunkių darbų imamas šaukštas ir, sočiai pavalgius, suprantama, kad iš maisto nesulaukiama energijos antplūdžio, žmogus pasijunta suglebęs, dar labiau pavargęs. Dėl tokio sunkumo gali būti kaltas maistas. Deja, kai kurie mitybos įpročiai yra tapę norma, nors ir kenkia sveikatai.

Pirmosiose šios temos dalyse aptarėme maisto priedų žalą, o taip pat skirstymą bei dvi jų grupes - dažiklius ir konservantus. Šį kartą apžvelgsime likusias grupes.

Maisto priedai skirstomi į tokias kategorijas:

Maisto pramonė ugdo naują vartotojų kartą. Kartą, kuriai nuo vaikystės būtų išugdytas „sintetinis" skonis. Skonis, kuris jai atrodytų natūralesnis už pačią natūraliausią kaime užaugintą daržovę, ar močiutės pagamintą sūrį...