Gyvenimo kredo – džiaugtis kiekviena diena

Širdies stimuliatorius implantuojamas į krūtinę, kad būtų galima reguliuoti širdies ritmą. Šalyje gyvena apie pusantro tūkstančio žmonių, turinčių širdies stimuliatorių, gebantį antrąkart dovanoti gyvybę ir neretai išmokantį džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka.

Susitaikyti prireikė laiko

Aldona Šašienė mena jaunystėje buvusi visiškai sveika, ir giminėje širdies ligomis niekas nesiskundė. Tad ji niekada negalvojusi apie ligas, juolab tokias rimtas kaip širdies nepakankamumas. Širdis ėmė klupti prieš aštuonerius metus. Ji vis silpo, ritmas pasidarė pernelyg retas - vos 42 tvinksniai per minutę, atsirado kvėpavimo sutrikimų, trumpai dingdavo sąmonė. Tai, jog ligai išgydyti nebėra jokių vaistų, todėl teks implantuoti širdies stimuliatorių, ponia Aldona sako išgirdusi iš tuomet Maskvos kardiologinėse klinikose ją gydžiusių gydytojų.

Galiausiai atėjo diena, kai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių kardiologinės klinikos medikai implantavo stimuliatorių. Deja, prireikė nemažai laiko, kol stimuliatorius ėmė skatinti širdį, todėl po operacijos kas tris savaites tekdavo gultis į ligoninę, nes tik lašelinių dėka pradėjęs strigti širdies ritmas vėl imdavo ritmingai dirbti savo darbą.

"Labai pabodo toks gyvenimas, - prisipažįsta ponia Aldona, - tačiau kitos išeities nebuvo, tad vos tik vėl pajusdavau nustojančią plazdėti savo širdį, nedelsdama pagalbos kreipdavausi į medikus. Kai lašelinė nebepadėjo, medikai griebėsi elektrošoko, po kurio pajutau ryškius širdies darbo pokyčius. Dabar tik retkarčiais širdelę užklumpa smulkūs priepuoliukai, nuo kurių apsiginu mažyte medikų tinkamai parinkta tablete."

Laiku suteikta gydytojų pagalba pastatė ponią Aldoną ant kojų, suteikė vilties bei padėjo susitaikyti su mintimi, jog būtina susidraugauti su krūtinėje esančiu stimuliatoriumi ir pradėti gyventi kitokį gyvenimą.

Kitoks gyvenimas

"Gyvenu nuodugniai laikydamasi širdies stimuliatoriaus instrukcijos, kuri apriboja daugelį sveikam žmogui įprastų veiksmų", - kitokio gyvenimo subtilybes atsleidžia ponia Aldona.

Saugodama save, moteris stengiasi kuo rečiau kilnoti rankas aukštyn, nes nuo per aukšto ar staigaus rankos pakėlimo gali atitrūkti į širdį suvesti stimuliatoriaus laidai. Būtina vengti bet kokios veiklos, kurios metu širdies stimuliatorius galėtų būti stukteltas ar spusteltas. Išeidama iš namų, Aldona pasiima ir stimuliatoriaus pasą, kurį reikia parodyti tuomet, kai tenka pereiti metalo detektorių. Vengiant sveikatos sutrikimų, būtina kuo atokiau laikytis nuo magnetinį lauką sukeliančios elektros įrangos. Kenksmingas ir mobilusis telefonas, todėl jį ponia Aldona laiko padėjusi kuo toliau nuo savęs.

Moteris apgailestauja, jog neretai tenka atsisakyti sveikatą gerinančių procedūrų, kuriose neapsieinama be magnetinių juostelių. Įprastos sąnarių lankstumą grąžinančios Levino magnetinės juostelės taip pat netinka. Bene labiausiai širdelė ima plazdėti išgyvenant stresines situacijas.

"Kūnas ima drebėti, o širdis, rodos, tuoj tuoj iš krūtinės iššoks", - sako ponia Aldona. Ne ką mažiau rimtesnis priešas širdelei - tiesioginiai saulės spinduliai, todėl išaušus itin saulėtai dienai, ponia Aldona laiką leidžia skaitydama knygas, spaudą ar megzdama mezginį.

Pats smagiausias metas - vasara, kurią ponia Aldonba drauge su vyru praleidžia sode. "Pasivaikščiojimas gryname ore - neįkainojamas vaistas, - pataria pašnekovė. - Kol jaunimas darbuojasi sode, aš su malonumu vaikštau gryname ore, o vėliau gaminu jiems valgį. Vakare prie stalo susirenka nemažas būrys anūkų bei vaikų. Aš labai branginu šias akimirkas."

Įsimintinas medikų rūpestingumas

Širdies stimuliatoriaus garantinis laikas - penkeri metai, tačiau moteris žino ne vieną atvejį, kai žmonės nugyvena dešimt ar net ir daugiau metų, jeigu tik atsakingai elgiasi su krūtinėje esančiu aparatu.

Kasmet ponia Aldona vyksta į Santariškėse esančią kardiologijos kliniką patikrinti stimuliatoriaus. "Pirmąkart labai jaudinausi, nes galvojau, kad skaudės, - šypsosi moteris, - tačiau procedūra pasirodė esanti visiškai neskausminga."

Kaip dažnai reikia tikrinti stimuliatorių, priklauso ne tik nuo paciento sveikatos būklės, bet ir nuo paties širdies stimuliatoriaus bei jo laidų tipo. Patikrinimo dažnis gali keistis, o artėjant stimuliatoriaus tarnavimo baigimosi laikui jį tikrinti gali tekti ir dažniau.
Ponia Aldona rūpestingai išlanksto stimuliatoriaus pasą. Jame - jau dvi patikros datos. Vienas įrašas įrašytas Niurnbergo (Vokietija) kardiologinės klinikos, kuriose ji gydėsi, medikų. Moteris su malonumu prisimena vokiečių medikų rūpestingumą. "Jų kultūros prie mūsiškės nepridėsi. Pas mus neįprasta, kad daktaras sveikindamasis ligoniui ranką paduotų. Vokietijoje gydytojas ne tik mandagiai pasisveikina, bet ir pasisakęs savo vardą bei pavardę paklausia, ar pacientas neprieštaraus, jei jis imsis jį gydyti, - pasakoja ponia Aldona. - Svarbiausia, jog vienai ar kitai procedūrai atlikti nereikia jokių parašų, be kurių mūsų gydymo įstaigose neapsieinama."

Moteris tvirtina, jog gydydamasi Maksvoje taip pat patyrė itin rūpestingą medikų atsidavimą savo darbui bei pagarbą ligoniui. "Profesorė į mano palatą perdien net du kartus užeidavo", - mena pašnekovė.

Daina įsuko naują gyvenimo ratą

Anot ponios Aldonos, dainą bei poeziją ji mėgusi nuo pat jaunystės. Dar gyvendama Panevėžyje su malonumu dainuodavusi profesionaliame dainų ir šokių ansamblyje "Ekranas", populiarumu tuomet prilygusiame "Lietuvos" dainų ir šokių kolektyvui.
Persikėlus gyventi į Šiaulius gyvenimas įgijo naują prasmę, o kruopščiai puoselėjamas sodas pasiglemždavo visas nuo darbo likusias laisvas akimirkas. Nuobodžiauti nebuvo kada - darbas, namų ruoša, trys vaikai, tačiau šiems užvėrus namų duris, o vėliau, metų naštai bei netikėtai atsiradusiai ligai pristabdžius laiko tėkmę, ponios Aldonos širdin pasibeldė liūdesys.

"Reikėjo ką nors daryti, - šypsosi pašnekovė. - Dukra prisiminė mano meilę dainai, tad pasisiūlė padėti surasti kolektyvą, kuriame aš vėl galėčiau dainuoti. Neilgai trukus abi kartu pravėrėme miesto širdininkų klubo duris. Jau buvau beprarandanti viltį, kai maloniai mus sutikusi klubo pirmininkė prasitarė, jog klubo veikiančiame ansamblyje balsingų moterų tikrai netrūksta, tačiau patikrinusi mano balsą ansamblio vadovė tvirtai pareiškė, jog "tokių balsų reikia". Išgirdusi šį "nuosprendį", jaučiausi labai laiminga."

Metų našta nebūtinai turi slėgti

Jau besustojąs laikas ėmė vėl nenumaldomai skrieti: repeticijos, koncertai, įrašai pirmajai kasetei, kurioje bus sudėtos pačios gražiausios jųdviejų su ansamblio vadove Bronislava Kupriene įdainuotos dainos. "Tik spėk suktis, - šypsosi ponia Aldona. - Amžius žmogaus negadina." Ir čia pat patikina, jog širdininkų klube neįprasta kalbėti apie savo ligas.

"Be abejonės, nutikus rimtai bėdai, visi skubame vienas kitam padėti", - sako ponia Aldona ir su malonumu prisimena visus ją aplankyti atskubėjusius likimo draugus, kai ji gydėsi lūžusią ranką.