Naujausi straipsniai
Daktare, tai tiesa, kad jei aš valgysiu daug morkų, pagerės regėjimas...- Daktare, tai tiesa, kad jei aš valgysiu daug morkų, pagerės regėjimas?- klausia pacientė.
Vaistų paieška
|
Gero maitinimosi receptai
2008, Lapkritis 19 - 17:20
Dėl nepalankaus aplinkos poveikio, saulės ir vitaminų stokos organizmas linkęs silpnėti. Šiais laikais turime kur kas daugiau galimybių nei prieš gerądešimtmetį valgyti įvairesnį maistą ir gauti daugiau maistiniųmedžiagų. Kasdien patartina suvalgyti po keletą skirtingų rūšių vaisių. Per daug nebus Stengtis maitintis tinkamai reikia ištisus metus, todėl negali būti raciono, kuris tiktų tik vienam sezonui. Tačiau tenka pripažinti, kad vienu ar kitu metų laiku pasirenkame tai, ko labiau tarsi savaime norisi. Vis dėlto tenka pripažinti, kad mūsų mityba nėra visavertė. Dėl nepalankaus aplinkos poveikio, saulės ir vitaminų stokos organizmas linkęs silpnėti. Todėl pravartu kartkartėmis pavartoti polivitaminų su mineralais. Dietologė sako, kad kiekvieno vitamino pasisavinimas - ypatingas. Vienų vitaminų perteklius iš organizmo pašalinamas, kiti - gali būti kaupiami ir panaudojami vėliau. Prisiminkime odos pageltimą dažnai geriant šviežias morkų sultis - tai dėl beta karotino pertekliaus. Žmonėms, nevartojantiems vitaminų megadozių, dažniausiai jų perteklius negresia. Nes polivitaminuose dažniausiai vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekis nėra didelis, t. y. tik profilaktinė paros dozė. Vieni vitaminai gali būti pasisavinami geriau, kiti - blogiau. Tai priklauso nuo to, ką žmogus valgo. Anot D.Pipiraitės, polivitaminus vartoti reikėtų žmogui, per dieną nesuvalgančiam 300-400 g daržovių, 2-3 vaisių ar reikiamo kiekio kitų maisto produktų (kai maitinimasis nėra visavertis), praleidžiančiam per darbo dieną vieną ar kelis valgymus, senyvo amžiaus žmonėms, besilaukiančioms moterims, sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Kartais vitaminai gali sukelti alergines reakcijas. Tačiau skubėti daryti išvadą, kad jos priežastis - sintetiniai vitaminai, nereikėtų. Iš tiesų alergiją neretai sukelia vitamino tabletėje esantys priedai. Pasitaiko žmonių, alergiškų ir patiems vitaminams. Nauja - pamiršta sena D.Pipiraitės tvirtinimu, atsižvelgiant į amžių, ūgį, lytį, darbo krūvį, fiziologinę būklę, per dieną turėtume suvalgyti 6-11 porcijų grūdinių produktų. Tai angliavandenių turintys produktai - duona, košė, makaronai ir bulvės. Gydytoja įspėja, kad, gamindami jų patiekalus, naudotumėte kuo mažiau riebalų. Dietologė taip pat priminė, kad virta bulvė - puikus produktas, turintis vitaminų bei krakmolo, suteikiančio energijos. Kasdien turime valgyti vaisių ir daržovių. Jų kiekiai gali būti įvairūs. Per dieną reikėtų suvalgyti 2-4 vaisius. Daržovių dienos norma - 300-400 g. Pasak dietologės, daržovės skirstomos į penkias grupes: kopūstines, ankštines, lelijines, tamsiai žalių lapų ir oranžinės spalvos. Būtų idealu kiekvieną dieną iš kiekvienos grupės suvalgyti bent po vieną daržovę. Tai pakankamai sudėtinga, nes reikėtų nuolat dėmesį sutelkti į tai, ką valgome. Tačiau, patikėkite, pastangos tikrai nenueitų perniek. Taip jau yra, kad vienus produktus dažniau vartojame žiemą, kitus - vasarą. Pavyzdžiui, žiemą daugiau suvalgome kopūstų, tačiau kur kas mažiau - pupelių. Tuo tarpu ankštinių daržovių galėtume dažniau įmaišyti į įvairius patiekalus. Tai organizmui - ir sveika, ir naudinga. Mitai ir realybė Per dieną reikėtų suvalgyti bent dvi porcijas pieno produktų. Tvirtinimai, kad pienas organizmui - žalingas, iš piršto laužti. Jis kelia grėsmę tik laktozės netoleruojantiems žmonėms. Pienas - pagrindinis kalcio šaltinis. Lietuviai jo suvartoja nepakankamai, todėl pieno produktų turėtume stengtis suvartoti kuo daugiau. Mėsa, žuvis, paukštiena, kiaušiniai - dar viena maisto produktų grupė. Minėtų produktų pagal kiekvieno pomėgius būtų galima valgyti kelis kartus per savaitę. D.Pipiraitės teigimu, baltyminių produktų dažniausiai suvartojame per dideles porcijas ir per daug. Žmogui per dieną jų pakaktų tik 100-150 g. Deja, minėtų produktų porcijos būna didesnės ir valgome ne vieną, bet ir po du kartus per dieną. Kaip jau buvo minėta, riebalai yra dviejų rūšių: gyvuliniai ir augaliniai. Augaliniai riebalai naudingi. Jų reikėtų suvartoti 2-3 šaukštus per dieną. O gyvuliniai riebalai - grietinė, sviestas - turėtų būti ne pagrindinis riebalų šaltinis racione. Pasak dietologės, saldumynų, taip pat ir alkoholio reikėtų vartoti kuo rečiau. D.Pipiraitė paneigė mitus apie produktų derinimo būtinybę. Pasak jos, produktuose yra įvairių komponentų. Pavyzdžiui, grikiuose ar kitose kruopose yra baltymų. Daugelyje kitų grūdinių produktų yra riebalų, angliavandenių ir baltymų. Vadinasi, derinti, nemaišyti šių komponentų tiesiog neįmanoma. Todėl sakyti, kad sveikos mitybos pagrindas - skirtingų produktų derinimas, iš esmės yra neteisinga.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
ane — 2010, Balandis 28 - 14:03
REKLAMINIS IRASAS - ISTRINTA
Petras — 2009, Spalis 11 - 18:23
Egle, o kaip veikia naturalus ir sintetinis vitaminas, kai sudedamoji medziaga 1:1 ?
Eglė — 2009, Spalis 11 - 16:51
"Numoti ranka nereikėtų ir į sintetinius vitaminus. Pasak D.Pipiraitės, organizmo ląstelei, kuri tą vitaminą naudoja, yra visiškai tas pat, kokios kilmės - natūralios ar sintetinės - jis yra."
- nesinori grubiai pasakyti"na ir nusikalbėjot daktare", bet va pasakiau. Natūralūs vitaminai pagaminti iš augalų, kur yra ne tik plikas vitaminas, bet ir daug kitokių fitokomponentų, automatiškai veikimas kitoks. Žinoma, dar įtakoja koncentracija ir kiti aspektai. Bet prieš rašant tokius straipsnius, gal vertėtų pasidomėti, kas pasaulyje naujo.
Skelbti naują komentarą