To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Gydytojas klausia...

Gydytojas klausia pacientą:
- Alkoholį vartojate?
- Tik per didžiuosius įvykius.
- O kokie tai įvykiai?
- Kai turiu ką išgerti!

  • Gausios mėnesinės - kai higieninį paketą reikia keisti dažniau nei kas 2 valandas. Tai priežastis kreiptis į ginekologą.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • 10 procentų visų Lietuvoje užregistruotų mirčių susiję su alkoholio vartojimu. Europos valstybėse šis rodiklis yra 6–9 procentai.

Klausimai apie maisto priedus

Maisto priedas yra apibrėžiamas kaip „medžiaga, kuri nėra vartojama kaip atskiras maisto produktas ir kaip tipinė maisto produktų sudedamoji dalis, neatsižvelgiant į tai, ar ji turi mitybinę vertę, ar jos neturi, ir kuri sąmoningai įdėta į maisto produktus dėl technologinių tikslų (gamybos, perdirbimo, apdorojimo, pakavimo, gabenimo ar laikymo) tampa pati ar jos dariniai tokių maisto produktų sudėtine dalimi" (Lietuvos higienos norma HN 53 : 2003).

Sunku surasti šiuolaikinį maisto produktą, kuriame nebūtų maisto priedų -medžiagų sąmoningai pridedamų į maisto produktus dėl technologinių tikslų, siekiant palengvinti gamybos procesą, suteikti produktams tam tikras savybes ar išsaugoti jų kokybę.
Maisto priedais nėra laikomos medžiagos, pridedamos į maisto produktus kaip maistingosios medžiagos (pvz., mineralai, mikroelementai ar vitaminai), atsitiktinai patekę į maisto produktus teršalai, mikroorganizmai bei mechaninės priemaišos. Pagal maisto priedų apibrėžimą, prieskoniai, druska ar cukrus taip pat nėra maisto priedai.

Kodėl yra vartojami maisto priedai?

Maisto priedai yra būtini ir labai svarbūs, norint užtikrinti, kad mūsų maistas būtų saugus, sveikas, nebrangus ir jo būtų pakankamai. Be maisto priedų būtų neįmanoma gaminti kai kurių maisto produktų, tokių kaip margarinas ar žemo kaloringumo maisto produktai. Pagrindiniai tikslai, dėl kurių yra vartojami maisto priedai, yra šie:

  • apsaugoti maisto produktus ir žaliavas nuo žalingų aplinkos veiksnių (temperatūros svyravimo, mikroorganizmų, oksidacijos) poveikio;
  • išsaugoti maisto produktų maistinę vertę (apsaugoti nuo vitaminų, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, nepakeičiamų amino rūgščių skilimo);
  • patenkinti specifinių mitybinių poreikių turinčių vartotojų reikalavimus(pavyzdžiui, gaminti žemo kaloringumo maisto produktus);
  • pagerinti maisto produktų gamybos proceso sąlygas.

Kaip maisto priedai klasifikuojami pagal paskirtį?

Pagal technologinę paskirtį maisto priedai gali būti grupuojami į:

  • užtikrinančius reikiamą išvaizdą ir juslines savybes. Šiai maisto priedų grupei priskiriami konsistenciją gerinantys maisto priedai (tirštikliai, stingdikliai, stabilizatoriai, emulsikliai, modifikuoti krakmolai), skoninės medžiagos (saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai), dažikliai.
  • stabdančius mikrobiologinį ir oksidacinį maisto produktų gedimą. Šiai maisto priedų grupei priskiriami konservantai bei antioksidatoriai.
  • būtinus maisto produktų gamybos technologiniame procese. Šiai maisto priedų grupei priskiriami spalvos stabilizatoriai bei technologiniai maisto priedai (tešlos kildymo medžiagos, medžiagos nuo putojimo, glajinės medžiagos, miltų apdorojimo medžiagos).

Kaip maisto priedai klasifikuojami pagal kilmę?

Pagal kilmę maisto priedai gali būti skirstomi į natūralius ir sintetinius. Natūralūs maisto priedai yra gaminami iš gamtinių augalinės ar gyvulinės kilmės medžiagų, pavyzdžiui, burokėlių (dažiklis „burokėlių raudonasis"), sojos (lecitinas), jūros dumblių (agaras, alginatai), vabzdžių (karmino dažiklis) ir kt. Sintetiniai maisto priedai nėra randami gamtoje ir yra gaminami dirbtiniu būdu, pavyzdžiui, antioksidatorius - butilintas hidrokisanizolas, šaldiklis - sacharinas, dažiklis - indigokarminas ir kt. Sintezės ar biosintezės būdu gali būti gaminami ir kai kurie maisto priedai, kurie yra randami gamtoje, pavyzdžiui, askorbo rūgštis, karotinoidai. Tokių priedų sudėtis yra visiškai tokia pati, kaip ir gamtoje randamų analogiškų medžiagų, todėl tokie priedai vadinami identiškais natūraliems.

Kokie yra pagrindiniai maisto priedų vartojimo principai?

Pagrindiniai maisto priedų vartojimo principai ES yra šie:

  • maisto priedų vartojimas turi nekelti grėsmės žmonių sveikatai;
  • draudžiama vartoti maisto priedus maisto gedimui, nekokybiškai žaliavai ar produktui maskuoti;
  • maisto priedus leidžiama vartoti tik tada, kai yra pagrįstas technologinis poreikis ir tikslo negalima pasiekti kitomis ekonominiu ir technologiniu požiūriu priimtinomis priemonėmis;
  • maisto priedų į produktą turi būti dedama tiek, kiek būtina pasiekti technologiniam efektui, bet neviršijant leistinų kiekių;
  • už tinkamą maisto priedų vartojimą technologiniam procese atsako gamintojas.

Kaip yra įvertinama maisto priedų sauga?

Prieš leidžiant vartoti maisto priedus, visapusiškai yra ištiriama jų sauga. Maisto priedai yra saugūs ir gali būti vartojami tik tuo atveju, jei jų toksikologiniai tyrimai (atlikti pagal šiuolaikinius mokslo reikalavimus) neparodo galimo jų kenksmingumo. Šiuo metu maisto priedų sauga įvertinama pagal tokius kriterijus: aštrus toksiškumas, metabolizmas ir toksikokinetika, genotoksiškumas/mutageniškumas, reprodukcinis toksiškumas, subchroniškas toksiškumas, chroniškas toksiškumas, kancerogeniškumas. Jei bent pagal vieną iš šių kriterijų yra nustatoma, kad maisto priedas gali būti kenksmingas žmogui, tokį maisto priedą vartoti draudžiama. Saugiais pripažintiems maisto priedams yra nustatoma leidžiama paros dozė ir leidžiama koncentracija maisto produktuose.

Kas yra maisto priedo E numeris?

Leidžiamiems vartoti maisto priedams Europos Sąjungoje yra suteikiamas 3 ar 4 ženklų numeris ir E raidė. Tai reiškia, kad patikrinta minėtų medžiagų sauga, nustatyti jų grynumo kriterijai, o šių maisto priedų vartojimas nustatytomis sąlygomis nekelia grėsmės vartotojų sveikatai.E- numerių sistema palengvina maisto produktų ženklinimą, kadangi vietoj ilgo maisto priedo pavadinimo yra nurodomas toks pat informatyvus maisto priedo numeris. Ši sistema taip pat labai palengvina bendravimą tarp skirtingomis kalbomis kalbančių ES šalių.

Kodėl kartais yra pakeičiamas sprendimas apie maisto priedo saugą?

Niekada negali būti įrodyta absoliuti bet kurios medžiagos sauga. Sprendimai apie maisto priedų saugą yra priimami remiantis turimomis mokslo žiniomis. Kadangi mokslo žinios nuolat kinta, maisto priedai yra pastoviai stebimi ir jų sauga įvertinama iš naujo, atsižvelgiant į kintančias vartojimo sąlygas ir naują mokslinę informaciją. Todėl sprendimas apie maisto priedo saugą gali būti pakeistas, ir netgi E numerį turintis maisto priedas gali būti išbrauktas iš leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašo.

Kaip reglamentuojami maisto priedai Europos Sąjungoje?

Norint užtikrinti vieningos maisto produktų rinkos egzistavimą, ES yra nustatytos maisto priedų įteisinimo ir vartojimo taisyklės. Pagrindiniai ES teisės aktai, reglamentuojantys maisto priedų vartojimą yra Direktyva 89/107/EEB, numatanti bendruosius maisto priedų vartojimo kriterijus ir trys specifinės direktyvos, reglamentuojančios saldiklių (Direktyva 94/35/EB), dažiklių (Direktyva 94/36/EB) ir kitų maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius (Direktyva 95/2/EB), vartojimą maisto produktų gamybai. Šiose direktyvose yra nurodomi leidžiami vartoti maisto priedai, bei jų kiekiai, leidžiami vartoti atskiruose maisto produktuose.

Kaip reglamentuojami maisto priedai Lietuvoje?

Pagrindiniai ES teisės aktų, reglamentuojančių maisto priedų vartojimą, reikalavimai yra perkelti į vieną Lietuvos higienos normą HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai". Joje reglamentuojamas saldiklių, dažiklių bei kitų maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, vartojimas. Ji nustato maisto priedų vartojimo privalomuosius reikalavimus Lietuvoje gaminamuose ir įvežamuose maisto produktuose Lietuvos higienos norma HN 53:2003 privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, gaminantiems, fasuojantiems, laikantiems, įvežantiems į Lietuvos Respubliką, parduodantiems maisto produktus su maisto priedais, taip pat maisto priedus bei jų mišinius. Draudžiama vartoti maisto priedus, nenurodytus šios higienos normos 1 priede.

Kaip reglamentuojami maisto priedai trečiosiose šalyse?

Maisto priedų vartojimo problema yra aktuali importuojant maisto produktus ar maisto priedus bei jų mišinius iš trečiųjų, ne ES, šalių. Žymiai skiriasi šiuo metu galiojantys ES, JAV, Rusijos bei kitų trečiųjų šalių teisės aktai, reglamentuojantys maisto priedų vartojimą. Dalis maisto priedų, kurie gali būti vartojami šiose šalyse (kartais net neribojant jų kiekio), nėra įteisinti ir leidžiami vartoti ES. Todėl pagamintuose šiose šalyse maisto produktuose gali būti maisto priedų, uždraustų vartoti Lietuvoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat kontroliuoja, kad iš trečiųjų šalių į Lietuvą nepatektų maisto produktai, kuriuose yra draudžiamų vartoti Lietuvoje maisto priedų .

Ar gali maisto priedai sukelti alergiją ar maisto produktų netoleravimą?

Maža dalis žmonių gali netoleruoti kai kurių maisto priedų, nepriklausomai nuo to, ar šie priedai yra natūralūs ar sintetiniai. Labai retais atvejais jautriems žmonėms alergines reakcijas gali sukelti dažikliai E 102 (tartrazinas), ir E 120 (karminas). Konservantai sulfitai (E 220- 228) astma sergantiems žmonėms gali apsunkinti kvėpavimą. Reikia pažymėti, kad žymiai daugiau žmonių netoleruoja atskirų maisto produktų: žemės riešutų, kiaušinių, pieno, žuvies. Žmonėms, kurie yra jautrūs kai kuriems maisto priedams, būtina kruopščiai skaityti informaciją, kuri pateikta maisto produktų ženklinimo etiketėse.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai