Sultis, o ne alų gerti sveika

Lietuvoje įsteigta Sulčių ekspertų taryba, sieksianti propaguoti sveiką gyvenimo būdą ir stiprinti sulčių gėrimo tradicijas. Vienas pirmųjų žingsnių, kurių ėmėsi taryba, - pradedama kampanija „Suvalgyk sulčių!". Mat daugelis iš mūsų nevalgome pusryčių, tad išgerkime bent sulčių...

Lietuvių racione mažai sulčių - vienas Lietuvos gyventojas per metus išgeria tik 7 litrus sulčių. Palyginkite - vienas Latvijos gyventojas išgeria 9,7 litro, Vokietijos - 28,1 litro, Didžiosios Britanijos - 22,1 litro, o Kipro - net 55 litrus sulčių per metus! Lietuviai kol kas pirmenybę teikia arbatai, kavai ir alui (jo per metus išgeria net apie 70 litrų!).

Sultys - ne tik vitaminų, bet ir įvairių maistingųjų medžiagų, labai svarbių organizmui, - angliavandenių, mineralinių medžiagų, antioksidantų ir kt. - šaltinis.

Tyrimų rezultatai rodo, kad ananasų sultyse yra keturis kartus daugiau kalcio negu kiaulienoje, o pomidorų sultyse - tiek pat kalio kaip ir ruginėje duonoje.
Sultys, nektaras ar gėrimas?

Kiek paagitavę jus gerti sultis ir trumpai pristatę šią kampaniją, pakalbėkime apie tai, ar visas sultis gerti sveika ir kaip jas išsirinkti.
Dauguma sulčių gaminama iš koncentrato, gaunamo techniškai išskiriant vandenį iš vaisių, paprastai sakant - juos smarkiai išspaudžiant. Sulčių koncentratą gamintojai naudoja dėl to, kad jį lengviau laikyti ir transportuoti. Atvežti į Lietuvą apelsinų, ananasų, mangų ir kitų egzotinių vaisių būtų brangu bei sudėtinga, todėl gamintojai atsiveža šių sulčių koncentrato. Vaisių sultys iš koncentrato beveik nesiskiria nuo sulčių, pagamintų tiesiai iš vaisių.
Nektaras taip pat gaminamas iš sulčių koncentrato, tačiau jis labiau praskiedžiamas vandeniu. Taisyklės reikalauja, kad nektaro sudėtyje būtų mažiausiai 25 proc. natūralių sulčių - konkretus procentas priklauso nuo vaisių rūšies. Daugelio grynų natūralių vaisių sulčių gerti išvis nerekomenduojama (citrinų, juodųjų serbentų, šaltalankių).

Sulčių gėrime - dar daugiau vandens, bet užtat jos tinka troškuliui numalšinti. Kitaip sakant, tai jau nebe „maistas", o tikras gėrimas.

Pavojus toks, kad daugelyje sulčių pridėta nemažai cukraus, tad rinkitės tokias, kuriose jo nėra, - kam jo sultyse reikia? Ne išimtis - ir vadinamosios vaikiškos sultys, kuriose apstu ir cukraus, ir kitokių priedų.

Nereikėtų iškart pulti pirkti sulčių, ant kurių pakuotės parašyta „Be cukraus" - pasidomėkite, ar į jas nepridėta saldiklių. Tuomet jau geriau tegul būna cukrus...

Sultys vaisių nepakeičia

Pagal sveikos mitybos piramidę, kasdien reikia suvalgyti 4-5 porcijas šviežių vaisių ir daržovių. Tarkime, viena stiklinė sulčių sudaro vieną porciją. Kitas 3-4 reikėtų gauti iš daržovių ir vaisių, kartu - papildyti organizmą jam labai naudingomis skaidulomis.

Vaisiuose yra ir daugybė medžiagų, saugančių nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto. Dalis gerųjų ypatybių galbūt net nepatvirtintos, nes įvairios medžiagos duoda naudos sąveikaudamos tarpusavyje.
Tačiau sultyse, palyginti su vaisiais, kai kurių iš jų nebėra, pavyzdžiui, kartu su išspaudomis pasišalina kalis. Todėl geriant sultis nereikia pamiršti valgyti ir pačių vaisių.

Mus konsultavusi projekto ekspertė, dietologė A. Jauniškytė sutiko, kad geros sultys - gana brangios ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl lietuviai jų mažokai geria. Be to, specialistės teigimu, mes suvalgome per daug mėsos, tad galima pirkti daugiau sulčių, o ne mėsos. Vieną stiklinę sulčių per dieną kiekvienas žmogus galėtų sau leisti išgerti, ir tai jau būtų neblogai.
A. Jauniškytė teigė, kad idealių sulčių nėra, tad geriausia jų gerti įvairių. Labai teigiamas žingsnis būtų išgerti sulčių per pusryčius arba vietoj pusryčių tiems žmonėms, kurie nenori ar neturi galimybių papusryčiauti. Pusryčiams tiks visos sultys, išskyrus dirginančias skrandį - citrusinių vaisių.
Dietos besilaikantiems asmenims taip pat nereikėtų atsisakyti sulčių, nes jos, nors ir gana kaloringos (100 g - 30-100 kcal), papildo organizmą mineralinėmis medžiagomis, kaliu, kurio laikantis dietos gali stigti. Tačiau tuomet reikėtų jų gerti po pusę stiklinės.

Gydomosios sulčių ypatybės

Svarbiausias sulčių gydomasis poveikis tas, kad jos padeda organizmui apsivalyti. Sultyse gausu kalio, jos skatina šlapimo išsiskyrimą. Kartu iš organizmo pasišalina druskos ir baltymų apykaitos produktai - šlakai. Tai ypač aktualu sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, podagra, inkstų akmenlige. Labiausiai tinka apelsinų, abrikosų, citrinų, vyšnių, mandarinų, bananų, persikų, juodųjų serbentų, morkų sultys.

Sultyse esančios mineralinės medžiagos (kalis, magnis, kalcis, natris) padeda palaikyti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, atkuria normalų kraujo rūgštingumą. Tai svarbu sergantiesiems kraujagyslių ligomis.

Nors sultyse geležies yra 10 kartų mažiau nei mėsoje, ši geležis geriau pasisavinama, nes sultyse gausu vitamino C. Todėl sergantiesiems mažakraujyste rekomenduojama gerti erškėtuogių, mėlynių, spanguolių, persikų, abrikosų, obuolių, aviečių, slyvų, burokėlių ir morkų sulčių.
Papildomas magnio šaltinis gali būti arbūzų, bananų, vynuogių, vyšnių ir pomidorų sultys.

Stiprinti imunitetą ir atsparumą infekcinėms ligoms padeda šaltalankių, morkų, pomidorų, šermukšnių, kivių, obuolių, apelsinų sultys. Bruknių ir spanguolių sultys išsiskiria antiseptinėmis ypatybėmis.

Pablogėjus regėjimui ar atsiradus odos problemų verta gerti sultis, kuriose yra karoteno: šaltalankių, morkų, šermukšnių, pomidorų. Beje, morkų sulčių poveikis sustiprėja įmaišius šaukštelį aliejaus.

Sulčių organinės rūgštys skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą ir žarnyno peristaltiką - maisto judėjimą žarnynu. Geriant citrinų, serbentų, spanguolių, šermukšnių ir slyvų sulčių gerėja virškinimas.

Burokėlių sultyse esanti folio rūgštis skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose, vitaminas PP gerina kraujo apytaką, todėl šios sultys tinka sergant mažakraujyste. Tačiau burokėlių sultys netinka sergant podagra. Šias sultis geriau laikyti šaltai, nes šilumoje suyra folio rūgštis.

Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, rekomenduojama bananų, vynuogių, abrikosų, burokėlių ir morkų sultis gerti tik praskiestas, nes jose nemažai cukrinių medžiagų (gliukozės, fruktozės, sacharozės).