Ar valgysime klonuotą maistą?

306 ir 307 yra karvių vardai. Tai dvi nuostabios karvės. Bent kiek nusimanantis ūkininkas pasakytų, kad tai - puikūs gyvuliai. Tačiau geriau įsižiūrėjęs, pastebi keistą dalyką - karvės absoliučiai identiškos.

306 ir 307 nėra dvynukės, tačiau jų genetinė sandara vienoda. Šios karvutės panelės Raudonosios Rožės, daugelį prizų laimėjusius Holsteino karvės, yra klonės.

Kartu su kitais 50 to paties likimo gyvulių šios dvi karvutės ramiai ganosi didžiausios Amerikoje karvių klonavimo kompanijos Bovance „biosaugioje" ganykloje. Pažvelgęs į ramiai ir taikiai laiką leidžiančius gyvulius negalėtum įtarti, kad jie šiandien atsidūrė pačiame viešųjų ginčų centre. Mokslas prieš vartotojų etiką: ar valgysime klonuotą maistą?

Klonuotas maistas - saugus?

Prabėgus 12 metų nuo avytės Dolly klonavimo, klonuotus gyvulius pagaliau leidžiama naudoti komercinėje gyvulininkystėje. Maisto reguliavimo tarnybos JAV ir Europoje šiemet paskelbė, kad klonuotų galvijų ir jų palikuonių mėsa ir pienas yra saugūs vartoti. Tas pats taikytina klonuotoms kiaulėms ir ožkoms.

Žalia šviesa duota, ir Amerikos maisto administracija reagavo žaibiškai. Nuo 1999-ųjų galiojęs draudimas prekiauti klonuotu maistu pašalintas. Tai reiškia, kad ūkininkai gali niekieno netrukdomi pardavinėti klonuotų gyvulių palikuonių mėsą ir pieną. Tuo tarpu Bovance džiūgauja - paklausa kompanijos teikiamoms paslaugoms kyla visoje Amerikoje.

Tiesa, norintiems pardavinėti klonuotų gyvulių (o ne jų palikuonių) mėsą ar pieną dar teks šiek tiek luktelti. Amerikos žemdirbystės departamentas paprašė laikinai pratęsti draudimo galiojmą, siekiant viską suderinti su tarptautiniais prekybos partneriais.

Tačiau tikimasi, kad toks draudimo pratęsimas bus atašuktas artimiausiu metu. Tuomet klonuoto maisto žygio ant amerikiečių stalų jau niekas nebestabdys, o tokios kompanijos kaip Bovance neabejotinai susilauks ilgai lauktų klestėjimo metų.Kokį pranašumą turi klonuoti gyvuliai? Klonuoti gyvulius - tai daugybę kartų pagreitinti laiką. Tarkim, ūkininkas pastebi, kad vienas jo jaučių pasižymi puikiais raumenimis arba, kitaip tariant, puikia mėsa. Natūralu, kad tokių jaučių ūkininkas pageidautų ir daugiau.

Žinoma, galima šį jautį poruoti su karvėmis, ir laukti tokių pat šaunių palikuonių. Tačiau tai užtrunka itin ilgai, o prastesni karvės genai efektą susilpnina. Klonavimo metodas visų šių problemų išvengia. Raumeningojo jaučio genai palikuoniui persiduoda tiesiogiai ir be priemaišų. Per visai trumpą laiką ūkininkas turės ištisą tokių pat puikių jaučių bandą.

Klonavimo verslas

„Mes siekiame reprodukuoti gyvulius, esančius pačioje genetinės piramidės viršūnėje - gyvulių ūkių superžvaigždes", - paaiškina Davidas Faberis, kompanijos Trans Ova Genetics vadovas, dirbantis kartu su Bovance.

Apie galvijų verslo klonavimo subtilybes pasakoja Markas Waltonas. Markas vadovauja kompanijai Viagen, vienai iš Trans Ova Genetics partnerių. Kompanijos prezidentas pripažįsta į verslą investavęs daugybę milijonų dolerių, tačiau investicijos kol kas neatsiperka. Markas kaltina draudimą prekiauti klonuotų gyvulių mėsa, kuris, jo laimei, dabar jau šalinamas. Iki šiol gyvulių klonavimo apimtys buvo labai ribotos - visoje Amerikoje klonuota vos 570 galvijų, aštuonios kiaulės, penkios Afrikos laukinės katės, trys mulai.

Tačiau prieš akis Waltonas mato šviesius laikus. Užsakymų jo kompanija turi visiems metams, o, draudimui galutinai išnykus, jų kompanija tiesiog nebespės vykdyti: „Gyvulių klonavimo genetika išplis labai greitai ir plačiai, tereikia, kad galutinai atsivertų rinka".Waltonas pabrėžia, kad šnekama ne vien apie finansinę naudą jo ir panašaus tipo kompanijoms. Naujos technologijos yra „žalios" technologijos, kadangi gerės maisto kokybė, o klonuoti gyvuliai, tikimasi, mažiau terš aplinką.

Tiesa, Viagen direktorius pataria klonuotų mėsainių greitu metu nesitikėti. Paprasta karvė kainuoja 1 500 dolerių, klonuota - 17 tūkstančių dolerių. Bent šiandien niekas klonuotų karvių ant lėkščių tiekti nesiruošia.

Pienas - kitas dalykas. Klonuotas karves taip pat reikia melžti, todėl nėra priežasties, kodėl jų pienas neturėtų rasti vietos Amerikos maisto grandinėje. Iš tikrųjų toks pienas amerikiečių geriamas jau šiandien.

Tokie faktai verčia vienytis vartotojų sąjungas, bažnyčias, gyvulių teisių saugotojus ir kitas klonavimo technologijoms nepritariančias grupes. Maisto saugumo centras, aršus klonavimo oponentas, savo poziciją grindžia tiek moksliniais, tiek platesniais etiniais argumentais.

Centro atstovai tikina, kad klonavimas vis dar nėra techniškai ištobulintas, pasitaiko klaidų. Pavyzdžiui, dažna klonavimo pasėkmė - Didelio palikuonio sindromas. Dėl šio sindromo dažnai miršta tiek gimdytoja, tiek pats palikuonis.

Maisto saugumo centras nelinkęs pasitikėti oficialiu klonuoto maisto saugumo įvertinimu. Centro įsitikinimu, mokslinių duomenų tokiam saugumo garantavimui vis dar trūksta. Centras klausia: ką darysime, jei paaiškės, kad klonuoti gyvuliai turi defektų, kurie šiandieninėmis technologijomis neaptinkami? Ką darysime, jei tokie defektai pasklis po visus šalies ūkius?

Taip pat Maisto saugumo centras primena kitą dalyką. Gyvulių klonavimas mažina bioįvairovę - bandas greitai sudarys identiški galvijai. Bioįvairovės stygius gali sąlygoti įvairių ligų epidemijas.

Viagen, žinoma, turi atsakymus į bet kokią kritiką klonuotų gyvulių atžvilgiu, tačiau šioje istorijoje svarbesnė žmonių ir jas aptarnaujančių parduotuvių nuomonė. Pavyzdžiui, Wal-Mart, didžiausias pasaulyje prekybos centrų tinklas, pareiškė neketinąs pirkti klonuotų galvijų produktų. Tą patį teigia ir Kroger, antras pagal dydį JAV tinklas. Klonuotam maistui nepritaria du trečdaliai amerikiečių.

Belieka stebėti, kaip įvykiai klostysis toliau. Šiaip ar taip, klonuoto maisto plėtra šiandien jau sunkiai sukontroliuojama.