Faršas ar smulkinta mėsa?

Dažnas mūsų mėsos produktų prekyvietėse perkame maltą mėsą - „faršą". Vartotojai jau pastebėjo, kad kai kuriose prekyvietėse siūloma įsigyti ir „smulkintos mėsos". Apie šiuos, atrodo, vienodą reikšmę turinčius mėsos produktus ir jų skirtumus išaiškins Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanotarijos skyriaus vyriausioji specialistė - valstybinė maisto produktų inspektorė Viktorija Septilkienė.

„Vartotojas neretai pirkdamas faršą įsivaizduoja, kad perka šviežią smulkintą mėsą. Tačiau taip nėra", - tvirtina Viktorija Septilkienė.

Pasak specialistės, skirtumas tarp faršo ir smulkintos mėsos yra tas, kad faršas priskiriamas mėsos pusgaminių (mėsos ruošinių) grupei. Taip vadinamas „faršas" yra šviežia smulkinta mėsa, į kurią pridėta kitų maisto produktų (pvz. sojos baltymų, vandens, morkų skaidulų, krakmolo, druskos), prieskonių (pvz. pipirų, prieskonių aromatinių medžiagų) ar maisto priedų (pvz. antioksidatorių E301, tirštikių E415, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų E300, E330). Faršo sudėtinės dalys turi būti nurodytos ženklinimo etiketėje. Prekybos vietoje atšaldyto faršo vidaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip plius 4 laipsnių C, o sušaldyto - ne aukštesnė kaip minus 18 laipsnių C.

Sąvoka „smulkinta mėsa" reiškia, kad tai iškaulinta ir susmulkinta (sumalta) mėsa. Šviežia smulkinta mėsa yra įvardijama kaip atšaldyta ar sušaldyta smulkinta mėsa, pavyzdžiui: atšaldyta smulkinta kiauliena, sušaldyta smulkinta jautiena. Į tokią mėsą gali būti pridėta mažiau nei 1 % druskos. Atšaldytos smulkintos mėsos vidaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip plius 2 laipsnių C, o sušaldytos - ne aukštesnė kaip minus 18 laipsnių C.

Šiuo metu jau galiojančiame Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 2076/2005 smulkintai mėsai nustatytus privalomuosius kokybės rodiklius (mėsos baltymų kiekį, jungiamojo audinio ir mėsos baltymų santykį) yra privaloma nurodyti į Bendrijos rinką tiekiamos smulkintos mėsos ženklinime.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-535 (Žin. 2006, Nr.104-3993) patvirtinti „Vietinei rinkai skirtos smulkintos mėsos specialieji ženklinimo reikalavimai", kuriuose smulkintai mėsai nustatytas vienas kokybės rodiklis.

„Taigi, parduodant smulkintą mėsą vartotojui, ženklinimo informacijoje turi būti nurodyta konkretaus gyvūno rūšis, iš kurio smulkinta mėsa pagaminta (pvz. kiaulienos smulkinta mėsa, maišyta smulkinta mėsa ir kt.), gamintojo pavadinimas ir adresas, smulkintos mėsos riebumas procentais (užrašant: „Riebumas ne didesnis kaip ..."), laikymo sąlygos, data - iki kada smulkinta mėsa tinkama vartoti, kiekis gramais (g) arba kilogramais (kg), kai parduodama supakuota smulkinta mėsa", - tvirtina V.Septilkienė.

Jeigu smulkinta mėsa parduodama maišyta, reikia nurodyti jos sudėtį, t.y. procentais nurodyti, kokią dalį smulkintoje mėsoje sudaro atskirų gyvūnų rūšių mėsa. Be to, specialistės žodžiais, smulkintos mėsos pakuotė turi būti paženklinta atpažinimo žymeniu - nacionaliniu sveikumo ženklu, kuris patvirtina, kad mėsa skirta parduoti tik Lietuvos Respublikos rinkoje.

Be to, pagal Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 reikalavimus, ant visų rūšių smulkintos mėsos, mėsos pusgaminių ir mėsos produktų, kurie skirti vartoti termiškai apdorojus, pakuočių, turi būti užrašas, nurodantis, kad šiuos produktus prieš vartojant būtina išvirti, iškepti ar pan.

Kad išsirinkti pageidaujamą kokybišką smulkintą mėsą ar jos pagrindu pagamintą pusgaminį, t.y. faršą, vartotojas turėtų atidžiai perskaityti ženklinimo etiketę, ypač informaciją apie produkto sudėtį, atkreipti dėmesį į jo tinkamumo vartoti terminą, laikymo sąlygas ir kitus ženklinimo rekvizitus.