Juodligė

Juodligė - ūminė infekcinė naminių žolėdžių gyvūnų (galvijų, avių, ožkų) liga, kuria gali sirgti ir žmonės. Labiausiai paplitusi tuose kraštuose, kur verčiamasi ūkininkyste. Kadangi ši liga labai pavojinga žmogaus sveikatai, apie ją būtina pranešti sveikatos apsaugos tarnyboms.

Priežastys

Juodligę sukelia bakterija B. anthracis. Šis sukėlėjas gali sudaryti sporas, kurios išsilaiko dirvožemyje net kelis dešimtmečius. Todėl dažniausiai B. anthracis patenka į gyvulių organizmą (avių, ožkų, jaučių, arklių). Visgi išlieka galimybė sporoms patekti ir į žmogaus organizmą. Dažniausiai juodligę sukelianti bakterija patenka per pažeistą odą. Taip pat juodlige žmonės užsikrečia darinėdami gyvulius ar dirdami mirusių gyvūnų kailius. Rečiau šia liga užsikrečiama užvalgius žalios sergančių gyvulių mėsos, įkvėpus juodligės sukėlėjo sporų.

Požymiai

Juodligės požymiai tiesiogiai priklauso nuo ligos formos. Žmogus serga trimis iš jų: odos, plaučių ir žarnyno juodlige.

Odos juodligė pasireiškia, kai sukėlėjas patenka į žmogaus organizmą per odos žaizdelę. Po poros dienų toje vietoje atsiranda pūslelių. Dar po kelių dienų iš jų susiformuoja didelė, geriau matoma piktvotė, ištinsta aplink esantys audiniai. Piktvotės vietoje ligoniui neskauda. Dar po kiek laiko pakyla aukšta temperatūra, pažeista odos vieta smarkiai supūliuoja. Jei ligonio imunitetas yra tvirtas, o ligos eiga nesunki, po poros dienų karščiavimas baigiasi, žaizda sugyja ir pacientas pasveiksta.

Plaučių juodlige pacientai suserga bakterijai patekus į plaučius. Jos metu prasideda smarkus bronchų ir plaučių uždegimas. Ligoniui tampa sunku kvėpuoti, nes ištinsta kvėpavimo takų gleivinės. Pakyla aukšta temperatūra, kostint kartais atkosima kraujo. Ši ligos forma beveik viesuomet baigiasi paciento mirtimi.

Žarnyno juodlige sergama labai retai. Ja galima užsikrėsti valgant žalią sirgusio gyvulio mėsą. Šiai ligos formai būdingas labai smarkus viduriavimas kraujingomis išmatomis, kurios primena kavos tirščius, vėmimas. Daugelis šia ligos forma susirgusių pacientų taip pat miršta.

Tyrimai

Įtarus, jog sergate juodlige, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Odos juodligės atveju tyrimams imama medžiaga iš opos išskyrų. Plaučių, vidurių juodligės atveju - iš kraujo, likvoro, pleuros skysčio, išmatų, ascito skysčio. Iš šių medžiagų gaminamas tepinėlis, kuris vėliau yra mikroskopuojamas. Taip pat juodligės diagnostikai gali būti taikomi serologiniai tyrimo metodai.

Gydymas

Juodligės gydymas priklauso nuo ligos formos. Suaugusiųjų plaučių juodligė gydoma antibiotikais (ciprofloksacinu, didelėmis penicilino G dozėmis, doksaciklinu). Nėščiosioms ir vaikams dažniausiai skiriamas amoksicilinas. Gydymo kursas trunka ilgai - apie 2 mėnesius. Odos juodligė dažniausiai gydoma ciprofloksacinu, gydymo kurso trukmė tokia pati kaip plaučių juodligės.

Profilaktika

Išsiaiškinus, kad žmogus serga juodlige, būtina apie tai pranešti teritorinei visuomenės sveikatos institucijai. Nustačius gyvulių juodligę - galimai užkrėsti gyvuliai privalo būti sunaikinami. Siekiant išvengti juodligės, naminiai gyvuliai privalo būti vakcinuojami. Juodlige susirgę ligoniai izoliuojami, o asmenys, taip pat turėję kontaktą su B.anthraris užteršta aplinka, yra profilaktiškai gydomi trumpu antibiotikų kursu.

Prognozė

Juodligė - sunki liga, kuri negydoma gali baigtis mirtimi, todėl susirgus ja, pacientai turi būti kuo skubiau ir efektyviau gydomi.