Jūsų problema be galo sudėtinga. Suprantu Jūsų neviltį, baimę keisti gyvenimą, likti vienai su dviem vaikučiais...

Tačiau žmogaus gyvenimas priklauso tik nuo jo paties. Kaip ir Jūsų vyro. Jūs nepakeisite jo požiūrio, neišgydysite jo nuo baisios ligos. Visų pirma JIS PATS TURI NORĖTI PASVEIKTI. Artimųjų prašymai, maldavimai, argumentai nieko verti, kol pats visu kūnu ir siela nesupranta ir nenori keistis.

Jūsų gyvenimas taip pat priklauso nuo Jūsų pačios. Jūs galite jį pakeisti. Galite būti laiminga.

Paanalizuokime, kodėl tiek ilgai gyvenote su tokiu vyru: pavojuje, nepagarboje, įtampoje? Kodėl leidote savo vaikams matyti tokius baisius dalykus? Tik nemeluokite sau.

Gal, kai negerdavo, Jūsų vyras būdavo geras Jums ir vaikams? Rūpindavosi šeima? Tačiau kaip dažnai jis būdavo blaivus..?

Gal gyvenote su juo dėl vaikų? Nes vaikams reikia abiejų tėvų? Tačiau kokį pavyzdį jiems rodote? Kaip girtas tėvas muša motiną? Jūsų vaikai jau traumuoti. Ši trauma išliks visam gyvenimui.

Gyvenote su juo nes jį mylite? O kas yra meilė? Ar dėl meilės galima aukoti laimę? Vaikų ir savo gyvenimą? Ar tai tikra meilė? o gal - liguistas prisirišimas? Tirono - aukos sindromas?

Ar ne lengviau būti tirono auka, kurios aplinkiniai gailisi ir užjaučia? Ar ne lengviau slėptis po bėdomis, aukos gyvenimu? Kokias gilesnes problemas slepia toks moters vaidmuo? Juk jei ji išsivaduos ir taps nepriklausoma, tai reikės pačiai prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, už savo nesėkmes... Šalia nebebus "tirono", kuriam anksčiau suversdavo kaltę dėl "savo nelaimingo gyvenimo".

Paanalizuokite save - kuris variantas teisingas?

Ar nuo alkoholizmo pasveikstama? Tai liga visam gyvenimui. Pažįstu kelis pasveikusius alkoholikus (tačiau atkrytis gali prasidėti bet kada)... Iš daugybės...

Kito žmogaus nepakeisime. Galime pakeiti tik save. Išsivaduoti iš aukos vaidmens, išsitiesti, sustiprėti. Jūs turite stiprų motyvą tam - savo vaikus. Gelbėkit tai, ką galite išgelbėti (vyro Jūs neišgelbėsite; jis turi gelbėtis pats): save ir vaikus. Kai pažvelgsime į gyvenimą kitaip, tai ir gyvenimas pradės šypsotis. Ne Jūsų vyras atėmė iš Jūsų laimę. Jūs pati. Laimės nereikia toli ieškoti. Ji slypi mumyse.