Lietuvos vyrai ir moterys - lyg nutolę pasauliai

Daug kalbama apie ekonominę krizę, bet mažai kas susimąsto apie kitą - vyrų ir moterų santykių - krizę. Kodėl subyra kas trečia šeima? Kodėl atkakliai laikomasi stereotipų apie skirtingus lyčių atstovų vaidmenis?

Skaičiai iškalbingi

"Lietuvoje yra dvi populiacijos: moterų ir vyrų. Tai rodo socialines ligas diagnozuojantys demografiniai rodikliai. Jie signalizuoja: su lietuviais vyrais vyksta kažko blogo", - teigė Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė.

Elementarus, bet gana svarbus demografinis rodiklis - vyrų ir moterų skaičius. Visoje ES 100-ui vyrų tenka 105, o Lietuvoje - 114 moterų. "Čia jau kažkas blogai. Juolab kad berniukų gimsta daugiau nei mergaičių - taip sukūrė gamta", - sakė V.Stankūnienė.

Vyrų skaičius Lietuvoje didesnis nei moterų tik iki tol, kol jiems sukanka 30 metų. Vadinasi, jaunų vyrų mirtingumas Lietuvoje itin didelis. Palyginkime: Švedijoje moterų ir vyrų skaičius susilygina ties 60 metų riba.
Apibendrinus 1960-2007 m. demografinius duomenis paaiškėjo, kad mūsų vyrai gyvena vidutiniškai 12 metų trumpiau nei moterys. "Ir blogiausia, kad šis skirtumas didėja - žirklės vis labiau plečiasi. Per 50 metų vidutinė vyrų gyvenimo trukmė sutrumpėjo 3 metais. O moterų gyvenimas pailgėjo 2 metais", - skaičiavo demografė.

Palyginkime su kitomis Europos šalimis. Gal ir kitur tas pats? Anot V.Stankūnienės, prieš 50 metų tiek Lietuvos vyrų, tiek moterų vidutinė gyvenimo trukmė buvo artima visoms dabartinėms ES narėms. Tačiau nuo 1990 m. mes atitrūkome ir pagal vyrų mirtingumą pradėjome lenkti ne tik išsivysčiusias Vakarų Europos šalis, bet ir kaimynus latvius bei estus.

Vedę vyrai gyvena ilgiau

Siekiant išsiaiškinti, kokie vyrai pirma laiko pasitraukia iš gyvenimo, buvo atlikti tarptautiniai tyrimai. Paaiškėjo, jog vyrų populiacija labai diferencijuota. Pagal mirtingumo rodiklius stebimi milžiniški išsilavinusių ir neišsilavinusių, gyvenančių mieste ir kaime, vedusių ir niekada nevedusių ar išsiskyrusių vyrų skirtumai. Neišsilavinę, gyvenantys kaime ir išsiskyrę ar niekada nevedę vyrai gyvena net 11 metų trumpiau nei likusieji. Pagrindinės mirties priežastys - ne ligos, o nelaimingi atsitikimai, alkoholis, savižudybės.

"O moterys vienodai adaptuojasi, nesvarbu, jos ištekėjusios, išsiskyrusios ar našlės. Jos prisitaiko prie visų negandų, - kalbėjo V.Stankūnienė. - Beje, atkreipkite dėmesį, kiek daug mūsų visuomenėje yra našlių. Tarp Lietuvos moterų (15 metų ir vyresnių) našlės sudaro net 17 proc. Ypač daug jų kaime. O didelė dalis likusių gyvų kaimo vyrų niekada nebuvo vedę ir jie niekam nereikalingi. Kitais žodžiais - yra nepaklausūs."

Moters vieta namie

Paklausiausi Lietuvoje - aukštąjį išsilavinimą turintys vyrai, tačiau to negalima pasakyti apie mokslus baigusias moteris. Būtent jos labiausiai rizikuoja likti senmergėmis. "Niekada neišteka apie 10 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų, taigi - kas dešimta. O moterų išsilavinimo lygis Lietuvoje yra daug aukštesnis nei vyrų. Kai šiuos duomenis pristačiau vienoje tarptautinėje konferencijoje, kolegos pirmiausia paklausė, ar tik neapsiskaičiavau. Vakariečiai negalėjo patikėti, kad išsilavinimo srityje yra tokie milžiniški moterų ir vyrų skirtumai", - pasakojo V.Stankūnienė.

Ne ką mažiau vakariečius pribloškė ir dar vieno Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai. 20-64 metų žmonių buvo klausiama, ar jie pritaria konservatyviai nuostatai, kad vyro pareiga - dirbti ir uždirbti pinigų, o moters - rūpintis vaikais ir sėdėti namie. Pasirodė, kad pusė mūsų visuomenės su tuo sutinka. Ir šiam teiginiui pritarė tik šiek tiek daugiau vyrų nei moterų.

"Bet tai neįtikima. Moterų išsilavinimas daug geresnis, o jų pareigų supratimas - kaip prieš pusę šimto metų ar dar daugiau. Namai - štai kur jos vieta. Dėl vyrų ir moterų vaidmenų supratimo esame tarsi užsikonservavę. Bet dėl to labiau kenčia vyrai, o ne moterys, nes jos puikiai susitvarko su savo gyvenimu", - įsitikinusi Demografinių tyrimų centro vadovė.

Vyrams - daugiau dėmesio

Psichologė psichoterapeutė Aušra Griškonytė teigė, kad skirtingų lyčių tarpusavio santykius temdo daugybė problemų, bet jos mažai kam rūpi. "Neretai manoma: jie kartu nuo Adomo ir Ievos laikų. Išgyveno, vadinasi, išgyvens ir toliau. Deja, bet didžiausios krizės prasideda būtent tada, kai manoma, kad instinktai nuves teisingu keliu. Bet jie nenuveda. Todėl su bendraminčiais prieš mėnesį nusprendėme įsteigti Vyrų ir moterų santykių institutą. Tikimės, jog ką nors pavyks nuveikti šioje sferoje", - pasakojo A.Griškonytė.

Šis institutas organizuoja savęs pažinimo mokymus, stovyklas šeimoms, poroms, vien tik tėčiams ir sūnums, buria pažinčių klubą "In Persona". Vis dėlto didžiausią dėmesį jo steigėjai nori skirti vyrams.

"Dauguma tėvų mano, kad pakanka parnešti duonos kąsnį į namus, parūpinti šeimai stogą virš galvos. Man, pavyzdžiui, to vaikystėje neužteko. Aš jaučiau diskomfortą. Dabar pats turiu tris vaikus, du iš jų yra sūnūs. Mano ir jų bendravimas visiškai kitoks, kai aš pats puikiai žinau, kaip vaikui reikia šilumos. Vyrai, gal vieną kartą pripažinkime tai! Juk taip, kaip elgėsi su mumis, dažnai taip pat elgiamės ir su savo vaikais", - emocingai kalbėjo kitas instituto steigėjas Mindaugas Jančiauskas.

Meilė trunka trejus metus?

M.Jančiausko nuomone, bukas vyriškumo demonstravimas Lietuvoje dar labai populiarus: "Sąskaita banke, prabangi mašina labai svarbu vyriškajam ego. O kiek vyrų yra savęs paklausę, kaip jie jaučiasi, kokie yra jų gyvenimo tikslai?"
Kita vertus, pasak M.Jančiausko, moterys smarkiai kovoja už laisvę būti savimi ir nepriklausyti nuo vyrų įtakos, kitais žodžiais, perima valdžią. Nors tuo pat metu nori, kad šie jas emociškai palaikytų, fiziškai apsaugotų. Tokiu atveju vyrai nebekovoja už teisę likti vyrais, nebent stoja į pogrindines kovas - be saiko vartoja alkoholį, tampa neištikimi, slepiasi darbe, atsisako emocinio bendravimo, prisigalvoja visokių "atrakcijų". Labiausiai dėl to kenčia vaikai - jie virsta nesprendžiamų konfliktų ir nesaugumo šeimoje įkaitais.

"Nuomonė, jog meilė baigiasi trečiaisiais santuokos metais, nėra laužta iš piršto. Visuomenėje vyrų ir moterų santykiai nevertinami. Mūsų vyrams nieko nereiškia atšalus jausmams ieškotis kitos moters. Bet 30 proc. žmonių nėra spontaniški, jie ieško savęs, klausia, kaip aš jaučiuosi, kaip jaučiasi mano partneris. Klausia vaikų, kodėl jie liūdni, kodėl džiaugiasi. Skatinami šių žmonių ir galime siekti tobulesnių vyrų ir moterų santykių", - teigė M.Jančiauskas.

Olegas Lapinas, gydytojas psichoterapeutas

Tvirtinti, kad vyrai kilę iš Marso, o moterys - iš Veneros, ne pats geriausias metas. Taip tik nubrėžiame ribą tarp skirtingų lyčių atstovų, o dėl to brūkšnio ir prasideda Marso bei Veneros karas.

Jeigu norite karo, galite ir toliau ieškoti vyrų ir moterų skirtumų, tai dažnai daroma interneto svetainėse, įvairiuose žurnaluose. Moterims skirti žurnalai pilni straipsnių "Tas gašlus gyvūnas vyras", o vyrų spauda moterį traktuoja tik kaip sekso žaisliuką. Esą tikra moteris - tai "olialia" mergaitė, ir gyvena ji nuo 18 iki 30 metų. Paskui gyvenimas baigiasi. Vyrams leidžiama egzistuoti nuo 30 iki 60 metų. Būtent tuo metu jie įgyja solidžią išvaizdą, persikelia į Seimą, tampa generaliniais direktoriais. Taigi sąvokos "vyras" ir "moterys" šiuo metu labai siauros ir priderintos prie tam tikro įvaizdžio.

Kai sukuriama priešprieša, abiejų lyčių atstovai pradeda ginkluotis. Vyrai ginkluojasi šaunuolio išvaizda, moteris būtinai turi būti liekna, seksuali, nepriklausoma. Apsiginklavus atsiranda nepasitikėjimas, nes priešu juk negali pasitikėti. Nuo priešo galima pasislėpti už laikraščio, visą vakarą sėdėti prie kompiuterio, kol jis užmigs, galima išvažiuoti į kursus - tada priešas tavęs nepasieks.

Norint, kad abi pusės nusiginkluotų, reikia suprasti, jog šalia yra tiesiog moteris ir vyras, be visų tų sukurtų atributų. Jeigu mes atsistojame ant žemės, laikomės nuomonės, kad moteris gali būti nepasidažiusi ar apkūni. Revoliucinis žingsnis taip pat būtų pasakyti, kad jeigu vyras neturi pinigų, jis vis tiek yra vyras. Tada semantinis žodžių "vyrų" ir "moteris" laukas prasiplečia.

Antra nusileidimo ant žemės dalis - suprasti, kad mūsų gyvenimas prasidėjo nuo Adomo ir Ievos, ir baigsis su paskutiniais žmonėmis Žemėje. Juk gyvename ne tik savo, bet ir giminės gyvenimą. Būtent taip į gyvenimą žvelgė mūsų protėviai. Jie nelaikė savęs individais, kurie per tam tikrą laiką turi sukurti viską, kas tik įmanoma. Mes negalime visko padaryti taip puikiai, kaip dažnai iš savęs tikimės.

Trečia nusileidimo ant žemės dalis - praplėsti supratimą, kaip galima pakeisti vyro ir moters santykius. Pavyzdžiui, seksualiniame gyvenime. Mums kartais atrodo, kad jeigu moteris nepajuto orgazmo, tai yra visiškas krachas. Negalima vertinti santykių pagal jų baigtį. Tai tas pats, kaip vertinti filmą pagal užrašą "filmo pabaiga". Filmas skirtas mėgautis, tai ir tarpusavio santykiais galima išmokti mėgautis.

Galima mėgautis net konfliktu. Dažnai nukeliaujame iki to, kad tarp vyro ir žmonos nelieka jokių santykių. O konfliktai, kad ir kaip būtų, vis dėlto yra santykiai. Juk žiūrime vienas į kitą, sekame pašnekovą, kada gi jis nustos kalbėti, kad švysteltume pritrenkiantį argumentą. Būten tuo momentu ir atsinaujina ryšys su žmogumi. Tačiau mūsų krašte gajus požiūris, kad konfliktuoti yra labai blogai. Žmonės kalba: "Mes gražiai sugyvenome, niekada nesipykome."

Bet šiais laikais sunku nesusipykti, ypač kai susituokia skirtingų kultūrų žmonės, pavyzdžiui, lietuvis ir rusė. Rusė niekada nesupras, ką reiškia paslaptingas lietuvio tylėjimas. Ji žino, kad kai rusas vyras tyli, tai greičiausiai sudegė visas jo turtas, ir jis, bandydamas išgerti šeštą butelį, medituoja. Bet vis dėlto labai nuoširdžiai, su visais epitetais atsako į klausimus, kas sudegino ir kodėl. O lietuvis vyras tyli. Ir to nepakeisi.

Taigi būtini trys dalykai: iš kovos pereiti į taiką, iš individualizmo - į istorinį tęstinumą, iš baimės konfliktuoti - į pasimėgavimą. Būtent čia aš ir matau kelią iš Marso, Veneros ir kitų planetų į mūsų gimtąją Žemę.

Vyrai ne tokie atsparūs krizei

Britų labdaros organizacijos "Mind" apklausa parodė, jog vyrai ne tokie atsparūs pasaulyje siaučiančiai ekonominei krizei kaip moterys.

Apklausus 2 tūkst. žmonių paaiškėjo, jog 37 proc. vyrų jaučia nerimą dėl darbo vietos ir pajamų. Apie tokį patį nerimą prasitarė tik 18 proc. moterų. Kankinami neramių minčių, stipriosios lyties atstovai dėl to dvigubai dažniau nei moterys griebiasi alkoholio.

Apie savo problemas su draugais kalbasi tik 29 proc. vyrų, tačiau tai daro 53 proc. moterų.

5 proc. proc. vyrų prisipažino jau galvoję apie savižudybę. Tarp apklaustų moterų tokių buvo 2 proc.