Pagrindinės mirčių priežastys nesikeičia

Kraujotakos sistemos ligos pernai Lietuvoje išliko pagrindine mirčių priežastimi - jos nusinešė per 20 tūkst. gyvybių, skelbia Higienos institutas.

Instituto duomenimis, pernai šalyje mirė per 42 tūkst. žmonių: 21,5 tūkst. vyrų ir 20,6 tūkst. moterų. 2010-aisiais mirė 88 žmonėmis daugiau nei 2009-aisiais.

Specialistų teigimu, gyvybės dažniausiai užgęsta dėl tų pačių priežasčių, kaip ir ankstesniais metais. Pernai 85,3 proc. visų mirties priežasčių sudarė kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės priežastys.

Nuo kraujotakos sistemos ligų 2010 metais mirė daugiau nei pusė - 56,1 proc., nuo piktybinių navikų - 19,3 proc., o dėl išorinių priežasčių - 9,6 proc. žmonių.

Daugiausia - 47 proc. - vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, trečdaliui pernai mirusių vyrų diagnozuotos išeminės širdies ligos.

Daugiausia - 65,6 proc. - moterų taip pat mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, išeminė širdies liga pakirto 41,6 proc. moterų gyvybes.

Nuo piktybinių navikų Lietuvoje mirė 4572 vyrai (21,2 proc.), dėl išorinių priežasčių - 3125 vyrai (14,5 proc.), iš jų 57,3 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų, 26,5 proc. nusižudė.

Nuo piktybinių navikų mirė 3538 moterys (17,2 proc.), arba 1,3 karto mažiau negu vyrų.

Pernai dėl išorinių priežasčių mirė 920 moterų (4,5 proc. visų mirusių moterų), iš jų 61,3 proc. - dėl nelaimingų atsitikimų, 20,5 proc. nusižudė.

Moterų mirtingumas dėl išorinių priežasčių buvo 3,4 karto mažesnis negu vyrų.

Higienos institutas teigia, kad pernai sumažėjo kūdikių mirtingumas.Per metus mirė 153 kūdikiai (85 berniukai ir 68 mergaitės) - 28 kūdikiais mažiau, palyginti su 2009-aisiais.

Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio periodo ligos (42,5 proc.), įgimtos formavimosi ydos (34 proc.) ir išorinės priežastys (7,8 proc.).

1- 17 metų vaikų pernai mirė mažiau (155 vaikai) negu 2009 metais. Pagrindinės mirties priežastys šios amžiaus grupės vaikų - išorinės (49 proc.) ir piktybiniai navikai (16,1 proc.).