Buvimą gamtoje ne vienam apkartina teisėti miškų gyventojai – uodai. Nuo jų ginamės, kaip išmanome, tačiau labiausiai pavydu, jei aplink mus susikaupia didžiausias spiečius, o kaimynas sėdi kaip niekur nieko. Ar tiesa, kad vieni žmonės uodams skanūs, kiti – ne?
Mokslininkai iš tiesų intensyviai ieško mūsų organizmo išskiriamos medžiagos, kuri uodams praneša, kad jie nutūpė ne ant medžio, o ant maisto šaltinio. Kol ji neatrasta, tenka išbandyti visas įmanomas priemones – pradedant žolelėmis, baigiant apyrankėmis su vitaminu B ar garsą skleidžiančiais prietaisais.
Priemones nuo uodų naudoti reikia atsargiai
Anot Kauno Visuomenės sveikatos centro specialistės Irinos Bulsienės, labiausiai kraujasiurbius vilioja prakaito kvapas, todėl jie mažiau puola vėjuotą dieną, kai mūsų kūno kvapas išsklaidomas.
„Mokslininkai nustatė, kad yra labai daug cheminių medžiagų, kurias skiria uodai, tačiau kuri kūno medžiaga juos traukia, dar neatrado. Kai pavyks ją nustatyti ir užslopinti, tik tada galėsime būti šimtu procentų saugūs nuo uodų. Juk visų purškalų tikslas toks ir yra: suklaidinti uodą, kad jis mūsų neužuostų. Uodas gali nutūpti, bet nekanda, lyg tai būtų koks medis. Mat tik kvapas jiems nurodo, kad nutūpė ant maisto šaltinio“, - aiškino pašnekovė.
Specialistės teigimu, tai paaiškina, kodėl vienus žmones uodai puola, o kitų – ne. Puolami tie, kurie geriau užuodžiami. Dėl specifinio kvapo, kurį skleidžia iš organizmo išskiriamos medžiagos, uodai labai mėgsta ir vaikus. Be to, jų odelė plonesnė, taigi lengviau gauti maisto.
Šiuo metu parduodamos devynios galybės priemonių, padedančių apsisaugoti nuo uodų.
Anot I. Bulsienės, visos priemonės skirtingiems žmonėms gali veikti skirtingai. Bendro geriausio recepto nėra, todėl verta jų išbandyti keletą. Taip pat reikia nepamiršti, kad esant vėjuotai dienai ar smarkiau prakaituojant purškalai išgaruoja greičiau nei nurodyta instrukcijoje. Be to, pasipurškus preparatą reikia tolygiai paskleisti, antraip odoje lieka „baltų dėmių“, kurios neapsaugotos nuo uodų.
„Šiuo metu užsienio ekspertai sutarę, kad veiksmingiausi preparatai, kurių sudėtyje yra cheminės medžiagos, žymimos trumpiniu DEEP. Tiesa, nuo visų mašalų ji neapsaugo, bet nuo uodų ir erkių padeda. Bent jau kol kas, nes uodai, ko gero, sugeba prisitaikyti.
Kita vertus, tai chemija, o kiekvienas cheminis preparatas kenkia ne tik uodams, bet ir žmonėms, ypač jautresniems. Jų nerekomenduojama purkšti ir vaikams – pastariesiems reikėtų ieškoti ekologinių, žolelių ekstraktų pagrindu pagamintų preparatų“, - teigė specialistė.
Pašnekovė namuose nerekomenduoja naudoti deginamų žvakių nuo uodų bei į rozetę kišamų prietaisų. Net jei nesijaučia jokio kvapo, iš jų skleidžiamos medžiagos turi mūsų sveikatai neigiamą poveikį.
„Priemones, kurios deginamos ar kaitinamos, geriau naudoti atvirose patalpose. Aš pati kartą jas išbandžiau – atsibudau skaudančia galva. Blogiausiu atveju šiomis priemonėmis išvaikykite uodus prieš eidami miegoti, kad miego metu kenksmingos medžiagos jau nebūtų skleidžiamos. O sveikiausias ir tikrai veiksmingas apsaugos būdas – įvairūs tinkleliai, neleidžiantys uodams pakliūti į vidų.
Esant prie laužo, į ugnį galima įpilti garuojančių medžiagų – dervų, kurių turi kankorėžiai, kadagio spygliai, įvairūs smaluoti augalai. Dėl aštraus dūmų kvapo nesisuka uodai ir aplink rūkalius, tačiau tabakas kitaip kenkia sveikatai“, - teigė I. Bulsienė.
Pastebėta, kad vabzdžiai nemėgsta B1 vitamino kvapo, todėl neseniai atsirado apyrankės, kurias dėvint išsiskiria šis vitaminas. Tačiau specialistė jokiu būdu žmonėms nerekomenduoja jo gerti papildomai, kad dar daugiau išsiskirtų. Vitaminų perteklius žalingas kaip ir trūkumas.
Dar viena naujovė – žmogui negirdimus garsus skleidžiantys įrenginiai, tačiau mokslininkai dėl jų dar labai ginčijasi. Uodai negirdi, todėl nuomonės, ar tokie aparatai iš tiesų juos nubaido, yra labai prieštaringos.
Liaudies išmintis taip pat padeda
Kadangi gyvename uodų krašte, žmonės nuo seno atrado ir natūralių priemonių, ginančių nuo uodų. Pavyzdžiui, atviras kūno vietas galima išsitepti stipriu, keletą minučių pavirintu gvazdikėlių nuoviru. Uodus taip pat atbaido baziliko, pelargonijos, anyžiaus, arbatmedžio, kedro ir eukalipto kvapai. Šių augalų aliejumi reikėtų patepti odą arba užlašinti kelis lašus ant šilumos šaltinio, pavyzdžiui, laužo, degtuko ar įkaitintos keptuvės, o ant palangės galima padėti vatos gabalėlį, įmirkytą šių augalų aliejuje arba smulkiai supjaustytų šviežių ievos, baziliko ar pomidoro lapų bei žiedų.
Senovėje uodų atbaidymui buvo naudojamos puikiai lietuviams žinomos piktžolės – varpučio – šaknų nuoviras. Teigiama, kad joks vabzdys nedrįs nutūpti ant veido jį nusiprausus pelyno nuoviru.
Uodų sukandžiotas vietas reikėtų nuplauti švariu vėsiu vandeniu su muilu, netrinant nusausinti ir uždėti ledo ar kitokį šaltą kompresą, įkandimų vietą patepti dezinfekuojamuoju tirpalu, o tada preparatais, kurie efektyviai malšina uždegimą ir niežulį, mažina skausmą ir tinimą.
Anot I. Bulsienės, uodo įkandimo sukeltą niežulį galima panaikinti ir geriamosios sodos tirpalu, pusę arbatinio šaukštelio sodos išmaišius stiklinėje vandens, actu, skiestu per pusę su vandeniu, ar kalio permanganato tirpalu. Galima 15 min. ant sugeltos vietos palaikyti vatos gniužulėlį, suvilgytą spiritiniu medetkų žiedų antpilu arba patrinti žaliu svogūnu arba patepti česnako sultimis. Niežėjimą sušvelnina ir arbatmedžio aliejus, šviežiai trinti pelyno, petražolės, mėtos ar gysločio lapai. Specialistė primena ir seną tepalą „Žvaigždutė“, kuris ir malšina niežulį, ir atbaido uodus, tačiau turi stiprų kvapą.
