INVORIL

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

INVORIL 5 mg tabletės

INVORIL 10 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS Kiekvienoje tabletėje yra 5 ir 10 mg enalaprilio maleato.

3. VAISTO FORMA Geriamos tabletės.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 1. Terapinės indikacijos Hipertenzija Įvairaus sunkumo pirminė ar dėl inkstų kraujagyslių pažeidimų atsiradusi hipertenzija. Širdies veiklos nepakankamumas Galima vartoti enalaprilio ir kalį organizme nesulaikančių diuretikų ir (arba) rusmenės preparatų. Enalaprilis lengvina širdies veiklos nepakankamumo simptomus bei lėtina jo progresavimą, mažina su šia liga susijusį mirštamumą bei paciento gydymo ligoninėje poreikį. Simptominio širdies veiklos nepakankamumo profilaktika Pacientams, kuriems yra besimptominis širdies kairiojo skilvelio veiklos sutrikimas, enalaprilis lėtina širdies veiklos nepakankamumo simptomų atsiradimą, mažina pacientų gydymo ligoninėje dėl šios ligos poreikį. Vainikinės kraujotakos pokyčių sukeltos išemijos pažeidimų profilaktika pacientams, kurių kairiojo širdies skilvelio veikla sutrikusi Dėl enalaprilio poveikio rečiau ištinka miokardo infarktas, mažėja paciento gydymo ligoninėje dėl nestabilios krūtinės anginos poreikis.

2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Didžiausia rekomenduojama paros dozė yra 40 mg.

Enalaprilio rezorbcijai maistas įtakos neturi.

Pirminė ir renovaskulinė hipertenzija

Rekomenduojama pradinė dozė yra 5 mg, kuri geriama kartą per dieną. Jeigu kartu vartojamas ir diuretikas, tuomet rekomenduojama vartoti 2,5 mg pradinę dozę kartą per dieną. Enalaprilio dozė turėtų būti didinama iki tol, kol pasiekiama optimalios kraujospūdžio kontrolės. Įprasta palaikomoji dozė yra 10 – 20 mg kartą per dieną. Pacientams, sergantiems sunkia hipertenzija, dozę palaipsniui galima didinti iki didžiausios, t.y. 40 mg kartą per dieną. Enalaprilį vartojant kartu su kitais vaistais, mažinančiais kraujo spaudimą, pastarųjų dozę gali tekti koreguoti. Jei enalaprilis pradedamas vartoti vietoje beta adrenoreceptorių blokatorių, pastarųjų vaistų vartojimo staiga nutraukti negalima. Pradėjus vartoti enalaprilį, reikia laipsniškai mažinti beta adrenoreceptorių blokatorių dozę. Diuretikų vartojimas Rekomenduojama pradinė enalaprilio dozė yra 2,5 mg. Po pradinės šio vaisto dozės gali pasireikšti simptominė hipotenzija. Tai dažniausiai atsitinka ligoniams, kurie jau gydomi diuretikais, nes jie gali būti netekę skysčių ir druskų. Tokiais atvejais vaistą rekomenduojama vartoti atsargiai. Jeigu įmanoma, likus 2 – 3 dienoms iki pradedant vartoti enalaprilį, gydymą diuretikais reikėtų nutraukti. Enalaprilis mažina tiazidų sukeltos hipokalemijos bei hiperurikemijos galimybę. Senyvo amžiaus (vyresnių negu 65 metų) žmonių gydymas Pradinė enalaprilio dozė yra 2,5 mg. Kai kuriems senyvo amžiaus ligoniams enalaprilis sukelia didesnį poveikį negu jaunesniems. Dozė turėtų būti didinama priklausomai nuo vaisto poveikio kraujospūdžiui. Širdies nepakankamumas ir besimptomis kairiojo širdies skilvelio funkcijos sutrikimas Tokiems ligoniams rekomenduojama pradinė enalaprilio dozė yra 2,5 mg kartą per dieną. pradedant vartoti enalaprilį, būtina nuolatinė medikų priežiūra. Ligonius, sergančius sunkiu širdies nepakankamumu, gydyti reikėtų pradėti ligoninėje. Prieš pradedant profilaktinį gydymą, naudojant atitinkamus metodus (pvz., radionuklidinę ventrikulografiją arba echokardiografiją ir t.t.), reikėtų gauti bet kokį sistolinės kairio skilvelio sutrikimo įrodymą. Ligoniams, sergantiems miokardo infarktu ir nustatytu širdies funkcijos susilpnėjimu, pakartotinis ištyrimas nebūtinas. Pasibaigus pradiniam gydymo laikotarpiui, enalaprilio dozę reikėtų laipsniškai koreguoti iki įprastinės palaikomosios 20 mg dozės per dieną. Priklausomai nuo to, kaip ligonis vaistą toleruoja, dienos dozę reikėtų gerti iš karto arba dozę dalyti į dvi dalis. Po tokio gydymo pastebėtas pagerėjęs išgyvenimas grupėje ligonių, sergančių simptominiu širdies nepakankamumu. Enalaprilio dozė turėtų būti didinama palaipsniui per dvi keturias savaites. Kartais liekamųjų širdies nepakankamumo simptomų ir požymių buvimas gali lemti greitesnį dozės didinimą. Prieš pradedant gydyti enalapriliu ir gydymo metu būtina atidžiai stebėti kraujospūdį, kalio kiekį serume bei inkstų funkciją. Kelias ligonių grupes (kitų nei sergančių sunkiu širdies nepakankamumu), įskaitant ligonius, vartojančius sudėtinius diuretikus arba dideles diuretikų dozes; ligonius; ligonius, kuriems nustatyta hipovolemija, hiponatremija (natrio kiekis serume < 130 mmol/l), anksčiau nustatyta hipotenzija (sistolinis kraujospūdis < 90 mmHg), sergančius inkstų funkcijos nepakankamumu (serumo kreatininas > 150 mmol/l), nestabiliu širdies nepakankamumu; gydomus didelėmis vasodilatatorių dozėmis, 70 metų arba vyresnius gydymą enalapriliu reikėtų pradėti ligoninėje, nes pradėjus vartoti AKF inhibitorius, jie gali būti didesnės rizikos grupėje (4.4. skyrius). Kad hipotenzijos atsiradimo galimybė sumažėtų, ligoniams, vartojantiems diuretikus didelėmis dozėmis, prieš gydymą enalapriliu reikėtų vartoti mažesnes diuretikų dozes. Jeigu po pradinės enalaprilio dozės pasireiškia hipotenzija, ji turėtų būti veiksmingai gydoma, o dozę toliau didinti reikėtų labai atsargiai. Inkstų funkcijos nepakankamumas (4.4. skyrius) Kadangi enalaprilis išsiskiria per inkstus, ligoniai, sergantys inkstų funkcijos nepakankamumu, jį turėtų vartoti atsargiai. Gydymą reikėtų pradėti 2,5 mg doze, kuri turėtų būti koreguojama pagal organizmo atsaką. Norint adekvačiai kontroliuoti ligos procesą, svarbu, kad dozė būtų kaip galima mažesnė. Enalaprilis pašalinamas dializės būdu. Dializuojami ligoniai dializės dieną gali vartoti įprastą enalaprilio dozę. Kitomis dienomis enalaprilio dozė turėtų būti parenkama priklausomai nuo atsako. Vaikai Apie enalaprilio vartojimą pediatrijoje duomenų nėra.

4.3 Kontraindikacijos - Nėštumas - Padidėjęs jautrumas vaistui arba bet kuriai kitai jo sudedamajai medžiagai, taip pat ligoniams, sirgusiems angioneurotine edema, kurią sukėlė AKF inhibitoriai

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės Prieš pradedant gydymą, paciento sveikatos būklės įvertinimo metu, reikėtų patikrinti inkstų veiklą ir reguliariai ją tikrinti gydymo metu.

Simptominė hipotenzija

Ji dažnesnė arterine hipertenzija sergantiems ligoniams, kuriems trūksta skysčių ir druskų (pvz., vartojant diuretikus, ribojant druskos kiekį maiste, po dializės, po vėmimo arba viduriavimo). Nekomplikuota hipertenzija sergantiems ligoniams ji pasireiškia retai. Ligoniams, sergantiems širdies nepakankamumu ir inkstų funkcijos nepakankamumu (arba kurių inkstų funkcija nesutrikusi), simptominė hipotenzija pasireiškia dažniausiai tiems ligoniams, kuriems yra sunkesnio laipsnio širdies nepakankamumas (4.2. skyrius). Ligoniams, sergantiems išemine širdies liga arba smegenų kraujagyslių ligomis, staiga gali labai sumažėti kraujospūdis, o dėl to gali ištikti miokardo infarktas arba smegenų insultas. Jeigu pasireiškia hipotenzija, ligonį reikia paguldyti ant nugaros, papildyti skysčių tūrį ir jeigu yra su tuo susijusi bradikardija – į veną suleisti atropino. Kai tik po skysčių tūrio padidinimo sunormalėja kraujospūdis, vėl galima tęsti gydymą enalapriliu. Kai kuriems širdies nepakankamumu sergantiems, kurių kraujospūdis normalus arba sumažėjęs, enalaprilis gali jį dar labiau sumažinti. Jeigu tokia hipotenzija tampa simptomine, gali tekti mažinti diuretikų ir (arba) enalaprilio dozę arba nutraukti minėtų vaistų vartojimą.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Ligoniams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, vaistą reikia vartoti atsargiai. Tokiems pacientams dozę gali tekti mažinti arba ją vartoti rečiau (žr. 4.2. skyrių). Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, prieš pradedant gydymą enalapriliu ir gydymo metu reikėtų stebėti inkstų funkciją. Paprastai ji nekinta arba gali pagerėti. Vartojant enalaprilį, inkstų funkcijos nepakankamumas dažniausiai gali pasireikšti pacientams, sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu arba inkstų liga, įskaitant inkstų arterijų stenozę. Tačiau, jeigu tokia būklė nustatoma ir tinkamai gydoma, dažniausiai ji yra išgydoma. Kai kuriems hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems nėra inkstų ligos simptomų, enalaprilį ir diuretikus vartojant kartu, kraujyje padidėja šlapalo bei kreatinino koncentracija. Tokiu atveju reikėtų mažinti enalaprilio dozę arba nutraukti diuretikų vartojimą. Taip pat nereikėtų atmesti inkstų arterijų stenozės galimybės. Renovaskulinė hipertenzija Enalaprilį galima vartoti, kuomet indikacijų operacijai nėra arba prieš operaciją. Kai kuriems ligoniams, kuriems nustatyta inkstų arterijų stenozė, ypač jei jie vartoja diuretikus ir (arba) serga inkstų funkcijos nepakankamumu, kraujyje padidėja šlapalo bei kreatinino koncentracija, tačiau, enalaprilio vartojimą nutraukus, ji dažniausiai sunormalėja. Angioneurozinė edema Pavartojus angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriaus, taip pat ir enalaprilio, gali pasireikšti angioedema. Ji gali atsirasti bet kuriuo gydymo metu. Tokiais atvejais enalaprilio vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, norint užtikrinti simptomų išnykimą, ligoniui reikia skirti tinkamą priežiūrą. Jeigu patinsta tik veidas, burna ir lūpos, tai šie pakitimai išnyksta savaime, be gydymo, nors tokiais atvejais gydymas antihistamininiais vaistais gali susilpninti simptomus. Liežuvio, ryklės ir (arba) gerklų angioedema, kuri gali lemti kvėpavimo takų obstrukciją, gali būti pavojinga gyvybei. Reikia neatidėliotinai taikyti skubios pagalbos priemones, tokias kaip adrenalino (0,5 ml, 1:1000) suleidimas po oda. Ligoniams, kurie yra sirgę angioedema, nesusijusia su AKF inhibitorių vartojimu, gali būti didesnis pavojus šiai ligai pasireikšti pradėjus vartoti AKF inhibitorius (žr. 4.3. skyrių). Aprašytos ir kitokios, įskaitant ir urtikariją, padidėjusio jautrumo reakcijos. Anafilaksinės reakcijos desensibilizuojančio gydymo metu Retais atvejais pacientams, vartojantiems AKF inhibitorius, desensibilizacijos vabzdžių nuodais (pvz., bitės arba vapsvos) metu pasireiškė gyvybei pavojingų anafilaksinių reakcijų. Tokių reakcijų galima išvengti laikinai nutraukus AKF inhibitorių vartojimą prieš kiekvieną desensibilizaciją. Ligoniai, kuriems atliekama hemodializė Jeigu vartojamas AKF inhibitorius ir atliekama dializė, naudojant didelio pralaidumo membranas, dažnesnės anafilaksinės reakcijos. Todėl derinio rekomenduojamo vengti. Anafilaksinės reakcijos mažo tankio lipidų aferezės metu Retais atvejais pacientams, vartojantiems AKF inhibitorius, mažo tankio lipidų (MTL) aferezės su dekstrano sulfatu metu pasireiškė gyvybei pavojingų anafilaksinių reakcijų. Tokių reakcijų galima išvengti laikinai nutraukus AKF inhibitorių vartojimą prieš kiekvieną aferezę. Kosulys Vartojant AKF inhibitorių, gali atsirasti neproduktyvus pastovus kosulys, kuris, nutraukus gydymą, išnyksta. Operacija ir anestezija Ligoniams, kuriems atliekama sudėtinga operacija arba taikoma anestezija vaistais, kurie gali sukelti hipotenziją, enalaprilis gali blokuoti angiotenzino II sintezę ir sukelti antrinį kompensacinį renino išsiskyrimo padidėjimą. Tokiu atveju pasireiškusią hipotenziją reikia šalinti plazmos tūrį didinančiais preparatais. Kita Ligoniai, sergantys aortos stenoze arba ištekamojo trakto obstrukcija, enalaprilio vartoti neturėtų. Afrikos – Karibų kilmės žmonėms, gydytiems vien tik enalapriliu, pastebėtas susilpnėjęs gydomasis atsakas.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika Enalaprilio antihipertenzinį poveikį stiprina kartu vartojami kraujospūdį mažinantys medikamentai: beta adrenoreceptorių blokatoriai, metildopa, kalcio antagonistai bei diuretikai. Ligonius, kurie vartoja adrenerginės sistemos blokatorių ir enalaprilį, būtina labai atidžiai prižiūrėti. Pacientams, vartojantiems enalaprilį kartu su ličio druskomis, padidėja ličio koncentracija serume. Gydymo enalapriliu metu kalio kiekis plazmoje paprastai išlieka normalus, nors aprašyta hiperkalemijos atvejų. Enalaprilis, vartojamas kartu su kalį šalinančiais diuretikais, gali mažinti šių vaistų sukeliamos hipokalemijos sunkumą. Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, ypač kuomet jie vartoja kalio papildus, kalį organizme sulaikančius diuretikus bei druskų pakaitalus, kurių sudėtyje yra kalio, enalaprilis gali didinti kalio kiekį plazmoje. Nors tokius medikamentus vartoti nerekomenduojama, tačiau jei manoma, kad juos vartoti kartu tikslinga, gydyti būtina labai atsargiai Be to, nuolat reikia stebėti kalio koncentraciją serume. Kartu vartojant AKF inhibitorius ir antidiabetinius vaistus (insuliną ir geriamus hipoglikeminius vaistus), gali sustiprėti gliukozės kiekį kraujyje mažinantis poveikis, o dėl to kyla hipoglikemijos pavojus. Nors ilgalaikiai kontroliuojamieji klinikiniai tyrimai su enalapriliu šių duomenų nepatvirtino, tačiau šios grupės ligonius rekomenduojama atidžiai stebėti. Narkotikus bei vaistus nuo psichozės vartojant kartu su AKF inhibitoriais, galima ortostatinė hipotenzija. Alopurinolį, citostatinius vaistus arba imunosupresantus, sisteminius kortikosteroidus arba prokainamidą vartojant kartu su AKF inhibitoriais, gali padidėti leukopenijos pavojus. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, vartojami kartu su AKF inhibitoriais, slopina jų antihipertenzinį poveikį. Be to, gali pasireikšti adityvus poveikis dėl padidėjusio kalio kiekio serume ir sumažėjusios inkstų funkcijos. Šių poveikių dažniausiai pasireiškia pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, bet jie išnyksta. Antacidus vartojant kartu su AKF inhibitoriais, gali sumažėti pastarųjų biologinis įsisavinimas. Simpatikomimetiniai preparatai gali mažinti antihipertenzinį AKF inhibitorių poveikį, todėl pacientus reikėtų atidžiai stebėti tol, kol įsitikinama, kad pageidaujamas poveikis yra pakankamas. AKF inhibitorių hipotenzinį poveikį stiprina kartu su juo vartojami alkoholiniai gėrimai. Ciklosporinas ir AKF inhibitoriai, vartojami kartu, didina hiperkalemijos pavojų.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis Atlikus tyrimus su triušiais, nustatyta, kad enalaprilis yra fetotoksiškas nuo trečiojo nėštumo mėnesio. Moterims, kurios nuo trečio nėštumo mėnesio vartojo enalaprilį, aprašyta vaisiaus ir naujagimio mirtingumo bei sergamumo atvejų. Nėštumo laikotarpiu vartojami angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai gali sukelti apsigimimą bei vaisiaus ir naujagimio ligas: oligohidroamnioną, veido kaulų deformacijas, yra hipoplazinių plaučių tikimybė. Naujagimiams taip pat pasireiškė kitokių sutrikimų, tokių kaip hipotenzija, hiperkalemija, inkstų funcijos nepakankamumas ir kaukolės hipoplazija. Neatrodo, kad šie nepageidaujami reiškiniai embrionui ir vaisiui pasireiškia dėl intrauterininės AKF inhibitorių ekspozicijos per pirmus tris nėštumo mėnesius. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, enalaprilis yra kontraindikuotinas nėštumo laikotarpiu. Jei ligonė pastoja, gydymą enalapriliu būtina nutraukti kiek galima greičiau. Enalaprilio ir enalaprilato išsiskiria į motinos pieną. Pakankamai duomenų apie jo poveikį maitinamam kūdikiui nėra, todėl AKF inhibitoriai, tokie kaip ramiprilis neturėtų būti vartojami žindymo laikotarpiu.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus Nėra jokių duomenų, kad enalaprilis turi poveikį gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis Pacientams, gydytiems enalapriliu, aprašyta sunkios hipotenzijos ir inkstų funkcijos nepakankamumo atvejų (žr. 4.4. skyrių). Kiti pasireiškę nepageidaujami poveikiai buvo galvos svaigimas ir skausmas. Rečiau pasireiškė nuovargis, silpnumas, hipotenzija, ortostatinė hipotenzija, sinkopė, pykinimas, viduriavimas, raumenų spazmas, išbėrimas, kosulys. Dar rečiau: inkstų funkcijos sutrikimas, inkstų funkcijos nepakankamumas ir oligurija. Retai pasireiškia šių nepageidaujamų poveikių. Širdies ir kraujagyslių sistema. Galbūt dėl antrinės sunkios hipotenzijos: miokardo infarktas ar smegenų insultas didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4. skyrių), krūtinės skausmas, širdies tvinkčiojimas, ritmo sutrikimas, krūtinės angina. Virškinimo traktas. Žarnų nepraeinamumas, pankreatitas, kepenų funkcijos nepakankamumas, hepatitas (arba hepatoceliuliarinis, arba cholestazinis), gelta, pilvo skausmas, vėmimas, virškinimo sutrikimas, vidurių užkietėjimas, anoreksija, stomatitas. Nervų sistemos ir psichikos sutrikimai. Depresija, orientacijos sutrikimas, mieguistumas, nemiga, nervingumas, parestezija ir galvos svaigimas. Kvėpavimo sistema. Plaučių infiltratas, bronchų spazmas, astma, dispnėja, sloga, gerklės skausmas, kimulys. Oda. Stiprus prakaitavimas, daugiaformė eritema, eksfoliacinis dermatitas, Stivenso ir Džonsono sindromas, toksinė epidermio nekrolizė, pūslinė, niežulys, dilgėlinė, plikimas. Kitokie nepageidaujami poveikiai. Sumažėjęs lytinis pajėgumas, karščio pylimas, skonio sutrikimas, spengimas ausyse, glositas, neaiškus regėjimas. Aprašyta simptomų komplekso, kuris gali pasireikšti karščiavimu, kraujagyslių ir serozinių dangalų uždegimo, raumenų, sąnarių skausmu arba uždegimu, teigiamu antibranduolinių antikūnų titru (ANA), eritrocitų nusėdimo greičio padidėjimu (ENG), eozinofilija, leukocitoze, atvejų. Gali atsirasti padidėjęs jautrumas šviesai, odos išbėrimas arba kitoks dermatologinis pažeidimas. Padidėjusio jautrumo reakcija. Retai gali atsirasti veido, lūpų, liežuvio, minkštojo gomurio ir (arba) gerklų, galūnių angioedema (žr. 4.4. skyrių). Laboratorinių tyrimų duomenys. Esant sunkiam širdies nepakankamumui arba abiejų inkstų arterijų stenozei, ypač inkstų funkcijos nepakankamumu sergantiems ligoniams (žr. 4.4. skyrių), vartojantiems enalaprilį, gali padidėti šlapalo ir kreatinino kiekis. Yra galimybė, kad šlapalo ir kreatinino kiekis gali padidėti ir tiems ligoniams, kuriems nėra inkstų funkcijos nepakankamumo požymių, ypač diuretikus vartojantiems ligoniams. Tokiais atvejais reikėtų apsvarstyti apie enalaprilio dozės sumažinimą ir (arba) diuretikų vartojimo nutraukimą. Taip pat reikėtų įvertinti esančios inkstų arterijos stenozės galimybę. Aprašyti keli hiperkalemijos ir hiponatremijos atvejai (išsamesnės informacijos ieškokite 4.5. skyriuje). Pavieniais atvejais gali padidėti serumo bilirubino ir (arba) kepenų fermentų kiekis, sumažėti hemoglobino ir hematokrito kiekis. Paprastai tai yra grįžtamieji pakitimai, kurie, nutraukus gydymą enalapriliu, sunormalėja. Nenustatyta priežastinio ryšio su enalapriliu, tačiau pranešama apie trombocitų ir leukocitų kiekio sumažėjimo, retų neutropenijos, trombocitopenijos, kaulų čiulpų depresijos ir agranulocitozės atvejų.

4.9 Perdozavimas perdozavimo požymiai yra ryški hipotenzija, kuri pasireiškia apytikriai po 6 valandų išgėrus vaisto, ir stuporas. Išgėrus 300 ir 440 mg enalaprilio, enalaprilato kiekis serume buvo atitinkamai 100 ir 200 kartų didesnis negu paprastai po gydomųjų dozių pavartojimo. Tokiais atvejais rekomenduojama į veną suleisti fiziologinio skysčio, sukelti vėmimą (jeigu neseniai išgėrė per didelę dozę) ir atlikti hemodializę.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 1. Farmakodinaminės savybės Farmakoterapinė grupė – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius. Enalaprilis yra dviejų aminorūgščių, L-alanino ir L-prolino, junginys. Angiotenziną konvertuojantis fermentas (AKF) yra peptidilpeptidazė, kuriai veikiant angiotenzinas I virsta kraujagysles sutraukiančia medžiaga angiotenzinu II. Enalaprilis rezorbuojamas iš virškinimo trakto, o po to hidrolizuojamas į enaprilatą, kuris slopina AKF. Tai lemia sumažėjusį plazmos renino aktyvumą ir aldosterono išsiskyrimą. Kadangi AKF identiškas kinazei II, dėl to enalaprilatas taip pat gali blokuoti bradikinino skilimą, nors šio mechanizmo gydomasis vaidmuo dar neįrodytas. Enalaprilio kraujospūdį mažinantis poveikis pirmiausia yra dėl renino-angiotenzino- aldosterono sistemos slopinimo. Nustatyta, kad enalaprilis turi antihipertenzinį poveikį net pacientams, kuriems nustatyta silpna renino hipertenzija.

2. Farmakokinetinės savybės Išgėrus dozę, enalaprilio maleatas greitai rezorbuojasi iš virškinimo trakto. Išgėrus vaisto, iš virškinimo trakto rezorbuojama maždaug 60 proc. enalaprilio maleato, didžiausia koncentracija kraujyje susidaro maždaug po valandos. Maistas enalaprilio rezorbcijai iš virškinimo trakto įtakos nedaro. Po absorbcijos enalaprilis greitai hidrolizuojamas į enaprilatą. Išgėrus vaisto, didžiausia enalaprilio koncentracija serume būna po 3 – 4 val. Žmonėms, kurių inkstų funkcija normali, pastovi enalaprilato koncentracija serume susidaro ketvirtą vartojimo dieną. Enalaprilato akumuliacijos veiksmingas pusinės eliminacijos laikas po kelių enalaprilio dozių pavartojimo yra 11 valandų. Ligoniams, sergantiems sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu, vaistas gali akumuliuotis, todėl reikia atitinkamai mažinti enalaprilio dozę. Maždaug 94 proc. išgertos enalaprilio dozės pašalinama su šlapimu (61 proc.) ir išmatomis (33 proc.), kaip enalaprilio arba enalaprilato forma.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys Sugirdžius dideles enalaprilio dozes (50 kartų didesnės negu didžiausia rekomenduojama žmogui dienos dozė) šunims ir žiurkėms, jis sukėlė šlapalo nitrogeno kiekio padidėjimą serume. Šunims, bet ne žiurkėms, nustatyta vamzdelių dilatacija, nekrozė ir degeneracija. Fetotoksiškumas pastebėtas triušiams, o tai gali rodyti šios rūšies jautrumą AKF inhibitoriams. Duomenų apie teratogeniškumą ir karcinogeniškumą nėra.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA 1. Pagalbinių medžiagų sąrašas Maleino rūgštis, laktozė, mikrokristalinė celiuliozė, kroskarmeliozės natris, koloidinis bevandenis silicio dioksidas, išgrynintas talkas ir cinko stearatas. 10 mg INVORIL tabletėse yra maistinių dažų.

2. Nesuderinamumas Nenustatyti.

3. Tinkamumo laikas 24 mėnesiai. Vaisto negalima vartoti pasibaigus tinkamumo laikui.

4. Specialios laikymo sąlygos Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 (C temperatūroje. Vidinę pakuotę laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės. Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.

5. Pakuotė ir jos turinys INVORIL 5 mg tabletės parduodamos po vieną lakštą, kuriame yra 10 tablečių. Dėžutėje yra vienas, trys arba dešimt tokių lakštų. INVORIL 10 mg tabletės parduodamos po vieną lakštą, kuriame yra 10 tablečių. Dėžutėje yra vienas, trys arba dešimt tokių lakštų.

6. Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija Nėra.

7. REGISTRAVIMO LIUDIJIMO TURĖTOJAS Ranbaxy UK, Ltd. C.P. House, 97/107 Uxbridge Road, Ealing, Londonas, W5 5TL, UK

8. REGISTRAVIMO LIUDIJIMO NUMERIS Invoril 5 mg tabletės - 98/6155/11 Invoril 10 mg tabletės - 98/6156/11

9. PIRMOJO REGISTRAVIMO ARBA PERREGISTRAVIMO DATA 1998-12-23

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA 2004 11 04

Specialusis teksto redaktorius E. Kaduševičius Kalbos redaktorė T. Leskauskienė