CAMPTO

I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Campto 20 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

1 ml koncentrato yra 20 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato (atitinka 17,33 mg/ml irinotekano). 2 ml buteliuke yra 40 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato. 5 ml buteliuke yra 100 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato 15 ml buteliuke yra 300 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato

Pagalbinė medžiaga: sorbitolis.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ forma

Koncentratas infuziniam tirpalui.

Gelsvas, skaidrus, vandeninis tirpalas.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Progresavusio gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio gydymas: - kartu su 5-fluorouracilu ir folino rūgštimi, jei progresavusio vėžio chemoterapija netaikyta; - monoterapija pacientams, kuriems gydymas pripažintais preparatais tarp kurių buvo 5-fluorouracilas, buvo neveiksmingas.

Pacientų, kurie serga metastazavusiu gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu ir jiems nustatyta epidermio augimo faktoriaus receptorių (EAFR) bei KRAS natūralių onkogenų, gydymas CAMPTO kartu su cetuksimabu, jeigu anksčiau nebuvo taikytas gydymas nuo metastazių arba citotoksinė chemoterapija, pagal schemas, kuriose yra irinotekano, buvo nepakankama (žr.5.1 skyrių).

Pacientų, kurie serga metastazavusiu gaubtinės ar tiesiosios žarnos vėžiu, pirmaeilis gydymas CAMPTO kartu su 5-fluorouracilu, folino rūgštimi bei bevacizumabu.

Pacientų, kurie serga metastazavusiu gaubtines ir tiesiosios žarnos vėžiu, pirmaeilis gydymas CAMPTO kartu su capecitabinu ir bevacizumabu arba be bevacizumabo.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vaistinį preparatą vartoti tik suaugusiesiems. Campto tirpalą reikia infuzuoti į periferinę arba centrinę veną.

Rekomenduojamas dozavimas

Monoterapija (anksčiau gydytiems pacientams) Rekomenduojama Campto dozė – 350 mg/m2. Ji kas tris savaites per 30-90 min. infuzuojama į veną (žr. 4.4 ir 6.6 skyrius).

Kombinuota chemoterapija (anksčiau negydytiems pacientams) Buvo tiriamas šių gydymo Campto kartu su 5-fluorouracilu (5FU) ir folino rūgštimi (FR) schemų saugumas ir veiksmingumas (žr. 5.1 skyrių):

- CAMPTO vartojimo kartu su 5FU/FR kas dvi savaites schema Rekomenduojama kas dvi savaites per 30-90 min. infuzuoti į veną 180 mg/m2 Campto dozę, o po to infuzuoti folino rūgštį ir 5-fluorouracilą.

Kartu vartojamo cetuksimabo dozavimą ir vartojimo būdą žr. šio vaistinio preparato charakteristikų santraukoje.

Paprastai reikia vartoti tą pačią irinotekano dozę, kokia buvo vartojama, taikant ankstesnę gydymo schemą, kurios sudėtyje buvo irinotekano. Irinotekaną reikia vartoti ne anksčiau, kaip praėjus vienai valandai po cetuksimabo infuzijos pabaigos.

Bevacizumabo dozavimą ir vartojimo būdą žr. bevacizumabo preparato charakteristikų santraukoje.

Kartu vartojamo capecitabino dozavimą ir vartojimo būdą žr. 5.1 skyriuje ir atitinkamuose capecitabino preparato charakteristikų santraukos skyriuose.

Dozavimo koregavimas

CAMPTO galima vartoti tik tada, kai visi nepageidaujami reiškiniai susilpnėja iki nulinio arba 1-ojo laipsnio pagal NVI BTK (Nacionalinio vėžio instituto bendrus toksiškumo kriterijus) ir kai visiškai praeina gydymo sukeltas viduriavimas.

Prieš pradedant kitą šio vaistinio preparato infuziją, Campto ir, jei reikia, 5FU dozę reikia mažinti, atsižvelgiant į sunkiausią ankstesnės infuzijos nepageidaujamų reiškinių laipsnį. Gydymą reikia atidėti 1-2 savaitėms, kad organizmas atsigautų nuo su gydymu susijusių nepageidaujamų reiškinių.

Campto ir (arba), jei reikia, 5FU dozę reikia mažinti 15-20 %, jei pasireiškia šių šalutinių reiškinių: • hematotoksinis poveikis (4 laipsnio neutropenija, febrili neutropenija [3-4 laipsnio neutropenija ir 2-4 laipsnio karščiavimas], trombocitopenija ir leukopenija [4 laipsnio]); • ne hematotoksinis poveikis (3-4 laipsnio).

Cetuksimabo, vartojamo kartu su irinotekanu, dozę rekomenduojama keisti taip, kaip nurodyta šio vaistinio preparato charakteristikų santraukoje.

Kaip keisti bevacizumabo, vartojamo kartu su CAMPTO/5FU/FR, dozę, žr. bevacizumabo preparato charakteristikų santraukoje.

Vartojant kartu su capecitabinu 65 metų ar vyresniems pacientams, atsižvelgiant į capecitabino preparato charakteristikų santrauką, capecitabino pradinę dozę rekomenduojama sumažinti ir vartoti 800 mg/m2 du kartus per parą. Kaip keisti dozę, vartojant pagal vartojimo su kitais vaistiniais preparatais schemas, žr. capecitabino preparato charakteristikų santraukoje.

Gydymo trukmė

Campto gydoma tol, kol objektyviai nustatoma, kad liga progresuoja, arba kol pasireiškia nepriimtinas toksinis poveikis.

Specialių grupių pacientai

Pacientai, sergantys kepenų funkcijos sutrikimu Monoterapija. Pradinė CAMPTO dozė nustatoma pagal paciento, kurio veiklumo būklės rodmuo ≤ 2, bilirubino koncentraciją kraujyje (iki 3 kartų viršija viršutinę normos ribą [VNR]). Pacientų, kuriems yra hiperbilirubinemija ir protrombino laikas ilgesnis kaip 50 %, irinotekano klirensas sumažėja (žr. 5.2 skyrių), todėl padidėja hematotoksinio poveikio rizika. Dėl to tokiems pacientams reikia kas reikia kas savaitę tirti visų kraujo ląstelių kiekį.

• Jei bilirubino koncentracija kraujyje iki 1,5 karto viršija viršutinę normos ribą (VNR), tai rekomenduojama Campto dozė yra 350 mg/m2. • Jei bilirubino koncentracija kraujyje 1,5-3 kartus viršija VNR, tai rekomenduojama Campto dozė yra 200 mg/m2. • Jei bilirubino koncentracija kraujyje daugiau kaip 3 kartus viršija VNR, Campto vartoti negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Duomenų apie Campto vartojimą kartu su kitais vaistiniais preparatais pacientams, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu, nėra.

Pacientai, sergantys inkstų funkcijos sutrikimu Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos sutrikimu, Campto vartoti nerekomenduojama, nes tyrimų su tokiais pacientais neatlikta (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Senyvi žmonės Specialių farmakokinetikos senyvų žmonių organizme tyrimų neatlikta. Tokio amžiaus žmonių biologinės funkcijos būna susilpnėjusios dažniau, todėl jiems nustatyti šio vaistinio preparato dozę reikia atidžiai. Šios grupės pacientus būtina atidžiau stebėti (žr. 4.4 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

• Lėtinė uždegiminė žarnų liga ir (arba) žarnų obstrukcija (žr. 4.4 skyrių).

• Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

• Nėštumo ir žindymo laikotarpis (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).

• Bilirubino koncentracija daugiau kaip 3 kartus viršija viršutinę normos ribą (žr. 4.4 skyrių).

• Sunkus kaulų čiulpų nepakankamumas.

• Veiklumo būklės rodmuo pagal PSO > 2.

• Vartojimas kartu su jonažole (žr. 4.5 skyrių).

Apie papildomas kontraindikacijas, susijusias su cetuksimabo, bevacizumabo ar capecitabino vartojimu, žr. šių vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Campto infuzuoti galima tik specializuotose citotoksinės chemoterapijos skyriuose (prižiūrint gydytojui, turinčiam vėžio chemoterapijos patirties).

Atsižvelgiant į nepageidaujamų reiškinių pobūdį ir dažnį, Campto skiriamas vartoti tik tada, kai laukiamas gydomasis poveikis persveria galimą riziką: • jeigu yra rizikos veiksnių, ypač jeigu veiklumo būklė pagal PSO = 2; • retais atvejais, kai manoma, kad pacientas nevykdys nepageidaujamų reiškinių koregavimo nurodymų (prasidėjus vėlyvajam viduriavimui, nedelsiant pradėti ir ilgai taikyti gydymą nuo viduriavimo bei gerti daug skysčių). Tokius pacientus rekomenduojama atidžiai prižiūrėti ligoninėje.

Jeigu taikoma monoterapija Campto, dažniausiai jo skiriama pagal vartojimo kas tris savaites schemą. Vis dėlto pacientams, kuriems reikia atidesnio stebėjimo arba kuriems yra didelė sunkios neutropenijos rizika, šį vaistinį preparatą galima skirti pagal vartojimo kas savaitę schemą (žr. 5.2 skyrių).

Vėlyvasis viduriavimas

Pacientą būtina informuoti apie vėlyvojo viduriavimo, kuris gali prasidėti praėjus daugiau kaip 24 val. po Campto pavartojimo bet kuriuo metu iki kito gydymo ciklo, rizika. Taikant monoterapiją, pirmųjų skystų išmatų pasirodymo laiko mediana yra penkta diena po Campto infuzijos. Tokiu atveju pacientas turi iš karto informuoti gydytoją ir nedelsdamas pradėti atitinkamą gydymą.

Viduriavimo rizika yra didesnė pacientams, kuriems anksčiau taikytas pilvo ar dubens spindulinis gydymas, jei prieš gydymą buvo hiperleukocitozė, veiklumo būklė vertinama ( 2 bei moterims. Tinkamai negydomas viduriavimas gali būti pavojingas gyvybei, ypač, jei kartu yra neutropenija.

Pirmą kartą pasituštinęs skystomis išmatomis, pacientas turi nedelsdamas pradėti gerti daug gėrimų, kurių sudėtyje yra elektrolitų, ir pradėti atitinkamą gydymą nuo viduriavimo. Vaistinių preparatų nuo viduriavimo skiriama vartoti tame ligoninės skyriuje, kuriame vartojamas Campto. Išvykstantis iš ligoninės pacientas turi įsigyti paskirtų vaistinių preparatų, kad viduriavimą galėtų gydyti iš karto, kai tik jis prasideda. Be to, apie prasidėjusį viduriavimą pacientas turi informuoti Campto vartoti skyrusį gydytoją ar gydymo įstaigą.

Šiuo metu viduriavimą slopinti rekomenduojama didelėmis loperamido dozėmis (pirmoji dozė – 4 mg, vėliau – po 2 mg kas 2 val.). Po paskutiniojo pasituštinimo skystomis išmatomis toks gydymas, nieko nekeičiant, tęsiamas 12 val. Čia nurodytų loperamido dozių negalima skirti vartoti ilgiau kaip 48 val. iš eilės (kyla paralyžinio žarnų nepraeinamumo rizika) ar trumpiau kaip 12 val.

Jei viduriavimas susijęs su sunkia neutropenija (neutrofilų kiekis < 500 ląstelių/mm3), kartu su vaistiniais preparatais nuo viduriavimo reikia profilaktiškai skirti vartoti plataus veikimo spektro antibiotikų.

Slopinant viduriavimą, reikia ne tik skirti vartoti antibiotikų, bet ir pacientą paguldyti į ligoninę, jeigu: - viduriavimas susijęs su karščiavimu; - viduriavimas sunkus (reikia vartoti skysčių į veną); - pradėjus gydymą didelėmis loperamido dozėmis, viduriavimas tęsiasi ilgiau kaip 48 val.

Loperamido skirti vartoti profilaktiškai negalima, net jei ankstesnių gydymo ciklų metu buvo pasireiškęs vėlyvasis viduriavimas.

Pacientams, kurie patyrė sunkų viduriavimą, kitų gydymo ciklų metu rekomenduojama skirti vartoti mažesnę Campto dozę (žr. 4.2 skyrių).

Hematologija

Vartojant Campto, rekomenduojama kas savaitę nustatinėti visų kraujo ląstelių kiekį. Pacientus būtina informuoti apie neutropenijos riziką ir karščiavimo reikšmę. Jeigu pasireiškia febrili neutropenija (temperatūra > 38 (C, neutrofilų kiekis ≤ 1000 ląstelių/mm3), pacientą reikia nedelsiant gydyti ligoninėje plataus veikimo spektro antibiotikais į veną.

Pacientus, kuriems pasireiškė sunkių kraujo sutrikimų, vėlesnes vaistinio preparato dozes rekomenduojama sumažinti (žr. 4.2 skyrių).

Sunkiai viduriuojantiems pacientams infekcijų ir hematotoksinio poveikio rizika yra didesnė, todėl jiems reikia nustatinėti visų kraujo ląstelių kiekį.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Prieš pradedant gydymą ir prieš kiekvieną gydymo ciklą, reikia ištirti kepenų funkciją.

Pacientams, kurių kraujyje bilirubino koncentracija 1,5-3 kartus viršija VNR, reikia kas savaitę nustatinėti visų kraujo ląstelių kiekį, nes dėl sulėtėjusio irinotekano klirenso padidėja hematotoksinio poveikio rizika (žr. 5.2 skyrių). Apie pacientus, kurių kraujyje bilirubino koncentracija > 3 kartus viršija VNR, žr. 4.3 skyriuje.

Pykinimas ir vėmimas

Prieš kiekvieną gydymo CAMPTO ciklą rekomenduojama profilaktiškai skirti vėmimą slopinančių vaistinių preparatų. Pykinimas ir vėmimas pasireiškia dažnai. Jei vėmimas atsiranda kartu su vėlyvuoju viduriavimu, pacientą reikia kiek galima greičiau guldyti į ligoninę ir gydyti.

Ūminis cholinerginis sindromas

Jei pasireiškia ūminis cholinerginis sindromas (jam būdingas ankstyvasis viduriavimas ir įvairūs kiti simptomai, pavyzdžiui, prakaitavimas, pilvo diegliai, ašarojimas, miozė, seilėtekis), reikia švirkšti 0,25 mg atropino sulfato po oda, išskyrus atvejus, kai jo vartoti negalima (žr. 4.8 skyrių). Jei pacientas serga bronchine astma, reikia imtis atsargumo priemonių. Jei buvo pasireiškęs sunkus ūminis cholinerginis sindromas, tai kitų gydymo Campto ciklų metu atropino sulfato rekomenduojama skirti profilaktiškai.

Kvėpavimo sistemos sutrikimai

Vartojant irinotekano, nedažnai diagnozuota intersticinė plaučių liga, pasireiškianti plaučių infiltracija. Intersticinė plaučių liga gali būti mirtina. Rizikos veiksniai, kurie gali būti susiję su intersticine plaučių liga, yra plaučiams toksiškų vaistinių preparatų vartojimas, spindulinis gydymas ir kolonijas stimuliuojantys faktoriai. Prieš gydymą ir gydymo irinotekanu metu reikia atidžiai stebėti, ar pacientams, kuriems yra rizikos veiksnių, neatsiranda kvėpavimo sutrikimo simptomų.

Senyvi pacientai

Senyvų žmonių biologinės funkcijos (ypač kepenų) dažniau būna susilpnėjusios, todėl šiems pacientams Campto dozę nustatyti reikia atsargiai (žr. 4.2 skyrių).

Pacientai, kuriems yra žarnų obstrukcija

Campto vartoti negalima, kol nepraeina žarnų obstrukcija (žr. 4.3 skyrių).

Pacientai, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu

Tyrimų su tokiais ligoniais neatlikta (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Kitos atsargumo priemonės

Šio vaistinio preparato sudėtyje yra sorbitolio, todėl jo negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės netoleravimas. Nustatyta nedažnų atvejų, kai pasireiškus su viduriavimu ir (ar) vėmimu arba sepsiu susijusiam dehidratacijos epizodui, pasireiškė inkstų funkcijos nepakankamumas, hipotenzija arba kraujotakos nepakankamumas. Vartojant Campto ir bent 3 mėn. po gydymo pabaigos reikia naudoti veiksmingą kontracepcijos metodą.

Vaistiniai preparatai, stipriai slopinantys (pvz., ketokonazolas) arba sužadinantys (pvz., rifampicinas, karbamazepinas, fenobarbitalis, fenitoinas, jonažolė) CYP3A4, gali keisti irinotekano metabolizmą, todėl jų vartoti kartu negalima (žr. 4.5 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Irinotekano sąveikos su nervo raumens jungties blokuojamaisiais vaistiniais preparatais paneigti negalima. Campto sukelia anticholinesterazinį poveikį, todėl gali prailginti suksametonio sukeliamos nervo raumens jungties blokados trukmę ir susilpninti nedepoliarizuojančių vaistinių preparatų sukeliamą nervo raumens jungties blokadą.

Keli tyrimai parodė, kad kartu vartojami CYP3A sužadinantys vaistiniai preparatai nuo traukulių (pvz., karbamazepinas, fenobarbitalis, fenitoinas) mažina irinotekano, SN-38 ir SN-38 gliukuronido ekspoziciją bei silpnina farmakodinaminį poveikį. Šių vaistinių preparatų nuo traukulių poveikį atspindi plotų po SN-38 ir SN-38G koncentracijos kreivėmis (AUC) sumažėjimas 50 % ar daugiau. Irinotekano ir jo metabolitų ekspozicijos sumažėjimui įtakos gali turėti ne tik P450 3A fermentų sužadinimas, bet ir greitesnė gliukuronizacija bei sustiprėjęs šalinimas su tulžimi.

Tyrimas parodė, kad, vartojant kartu ketokonazolą, APC AUC sumažėja 87 %, o SN-38 AUC padidėja 109 %, palyginti, kai vartojamas vienas irinotekanas.

Reikia atsargiai gydyti pacientus, vartojančius kartu vaistinių preparatų, kurie slopina (pvz., ketokonazolą) arba sužadina (pvz.: rifampiciną, karbamazepiną, fenobarbitalį, fenitoiną) nuo citochromo P450 3A4 priklausomą vaistų metabolizmą. Vaistiniai preparatai, kurie slopina arba sužadina šių izofermentų veikiamą metabolizmą, gali keisti irinotekano metabolizmą, todėl jų vartoti kartu negalima (žr. 4.4 skyrių).

Mažo farmakokinetikos tyrimo (n = 5) duomenimis, pacientų, kurie vartojo 350 mg/m2 irinotekano dozę kartu su 900 mg jonažolės (Hypericum perforatum) doze, plazmoje 42 % sumažėjo aktyvaus irinotekano metabolito SN-38 koncentracija.

Jonažolė mažina SN-38 koncentraciją plazmoje, todėl jonažolės preparatų kartu su irinotekanu vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Kartu vartojami 5-fluorouracilas ir folino rūgštis irinotekano farmakokinetikos neveikia.

Duomenų, kad cetuksimabas keičia irinotekano saugumo savybes arba atvirkščiai, nėra.

Vieno tyrimo duomenimis, ligonių, vartojusių vien tik CAMPTO/5FU/FR, ir ligonių, kurie kartu vartojo bevacizumabą, organizme irinotekano koncentracijos buvo panašios. Buvo analizuojamos irinotekano aktyvaus metabolito SN-38 koncentracijos pogrupio pacientų organizme (maždaug 30 pacientų kiekvienoje gydymo grupėje). SN-38 koncentracijos pacientų, gydytų CAMPTO/5FU/FR kartu su bevacizumabu, organizme buvo vidutiniškai 33 % didesnės, palyginti su pacientų, gydytų vien tik CAMPTO/5FU/FR. Dėl didelio kintamumo skirtingų pacientų organizme ir ribotos imties, neaišku, ar SN-38 koncentracija padidėjo dėl bevacizumabo vartojimo. Šiek tiek dažniau pasireiškė nepageidaujami viduriavimo ir leukopenijos reiškiniai. Pacientams, vartojantiems CAMPTO/5FU/FR kartu su bevacizumabu, irinotekano dozė buvo sumažinama dažniau.

Pacientams, kuriems irinotekaną vartojant kartu su bevacizumabu, pasireiškia viduriavimas, leukopenija ar neutropenija, irinotekano dozę reikia keisti, kaip nurodyta 4.2 skyriuje.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas Duomenų apie Campto vartojimą nėštumo metu nėra.

CAMPTO sukėlė embriotoksinį, fetotoksinį ir teratogeninį poveikį triušiams ir žiurkėms. Taigi Campto nėštumo metu vartoti negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Vaisingos moterys Vaisingos moterys, kurioms skiriama vartoti Campto, reikia patarti vengti pastojimo. Jei gydoma moteris vis dėlto pastojo, apie tai ji turi nedelsdama pranešti gydytojui (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Žindymo laikotarpis 14C irinotekano rasta žiurkių piene žindymo laikotarpiu. Ar irinotekano prasiskverbia į motinos pieną, nenustatyta. Campto gali sukelti sunkių nepageidaujamų reakcijų žindomam kūdikiui, todėl gydymo CAMPTO metu žindymą reikia nutraukti (žr. 4.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pacientą būtina perspėti, kad per 24 val. po Campto pavartojimo gali pasireikšti galvos svaigimas ir regos sutrikimų. Jei atsiranda tokių simptomų, vairuoti ir valdyti mechanizmų negalima.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Šiame skyriuje išvardytas irinotekano nepageidaujamas poveikis. Duomenų, kad cetuksimabas keistų irinotekano saugumo savybes arba atvirkščiai, nėra. Vartojant kartu cetuksimabą, nustatytas papildomas nepageidaujamas poveikis, būdingas cetuksimabui (pvz., 88 % pacientų atsirado spuogų pavidalo išbėrimas). Informaciją apie nepageidaujamas reakcijas, kurios pasireiškia vartojant irinotakaną kartu su cetuksimabu, žr. šių preparatų charakteristikų santraukose.

Informaciją apie nepageidaujamas reakcijas, kurios pasireiškia vartojant kartu bevacizumabą, žr. bevacizumabo preparato charakteristikų santraukoje.

Papildomos nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą, kurios pasireiškė pacientams, gydytiems capecitabinu kartu su irinotekanu, palyginti su pasireiškusiomis taikant capecitabino monoterapiją arba kurios pasireiškė dažniau nei taikant monoterapiją capecitabinu, buvo šios: labai dažnos visų sunkumo laipsnių nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą: trombozė ar embolija; dažnos visų sunkumo laipsnių nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą: padidėjusio jautrumo reakcija, širdies išemija ar infarktas; dažnos 3 ir 4 sunkumo laipsnių nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą: febrili neutropenija. Išsamią informaciją apie nepageidaujamas reakcijas į capecitabiną žr. capecitabino preparato charakteristikų santraukoje.

Papildomos 3 ir 4 sunkumo laipsnio reakcijos į vaistinį preparatą, kurios pasireiškė pacientams, vartojusiems capecitabiną kartu su irinotekanu ir bevacizumabu, palyginti su pasireiškusiomis taikant monoterapiją capecitabinu arba kurios pasireiškė dažniau nei taikant monoterapiją capecitabinu, buvo šios: dažnos 3 ir 4 sunkumo laipsnių nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą: neutropenija, trombozė/embolija, hipertenzija ir širdies išemija ar infarktas. Išsamią informaciją apie nepageidaujamas reakcijas į capecitabiną ir bevacizumabą žr. capecitabino ir bevacizumabo preparatų charakteristikų santraukose.

765 pacientams, kuriems buvo taikoma monoterapija 350 mg/m2 vaistinio preparato doze, ir 145 pacientams, kurie buvo gydomi pagal schemą rekomenduojama 180 mg/m2 vaistinio preparato doze kartu su 5FU/FR kas dvi savaites, pasireiškė šios nepageidaujamos reakcijos, kurios galėjo būti arba tikėtina, kad buvo, susijusios su CAMPTO vartojimu.

Virškinimo trakto sutrikimai

Vėlyvasis viduriavimas Viduriavimas (pasireiškiantis praėjus daugiau kaip 24 val. po vaistinio preparato pavartojimo) yra toksinis poveikis, dėl kurio tenka riboti CAMPTO dozę.

Monoterapija Sunkus viduriavimas pasireiškė 20 % pacientų, kurie vykdė nurodymus dėl viduriavimo. Sunkus viduriavimas pasireiškė 14 % stebėtų ciklų. Laikotarpio, po kurio pirmą kartą pasituštinama skystomis išmatomis, mediana yra penkta diena po Campto infuzijos.

Kombinuotas gydymas Sunkus viduriavimas pasireiškė 13,1 % pacientų, kurie vykdė nurodymus dėl viduriavimo. Sunkus viduriavimas pasireiškė 3,9 % stebėtų ciklų.

Nustatyta nedažnų pseudomembraninio kolito atvejų, vienu iš jų diagnozė patvirtinta bakteriologiniu tyrimu (nustatyta Clostridium difficile).

Pykinimas ir vėmimas

Monoterapija Sunkus pykinimas ir vėmimas pasireiškė maždaug 10 % vėmimą slopinančių vaistinių preparatų vartojusių pacientų.

Kombinuotas gydymas Sunkus pykinimas ir vėmimas pasireiškė rečiau (atitinkamai 2,1 % ir 2,8 % pacientų).

Dehidratacija Aprašyta dehidratacijos epizodų, kurie dažniausiai susiję su viduriavimu ir (arba) vėmimu.

Pacientams, kurie patyrė su viduriavimu ir (arba) vėmimu susijusių dehidratacijos epizodų, nedažnais atvejais pasireiškė inkstų funkcijos nepakankamumas, hipotenzija arba širdies ir kraujotakos nepakankamumas.

Kiti virškinimo trakto sutrikimai Su CAMPTO ir (arba) loperamido vartojimu susijęs vidurių užkietėjimas nustatytas: • monoterapijos metu – mažiau kaip 10 % pacientų; • kombinuotos terapijos metu – 3,4 % pacientų.

Gauta pranešimų apie nedažnus žarnų obstrukcijos, nepraeinamumo ar kraujavimo iš virškinimo trakto ir retus kolito (įskaitant tiflitą, išeminį ir opinį kolitą) atvejus. Retais atvejais įvyko žarnų prakiurimas. Kitas lengvas nepageidaujamas poveikis buvo anoreksija, pilvo skausmas ir mukozitas.

Gydymas irinotekanu retais atvejais buvo susijęs su pankreatito simptomų atsiradimu ir simptomų nesukeliančiu pankreatitu.

Kraujo sutrikimai

Neutropenija yra toksinis poveikis, dėl kurio tenka riboti šio vaistinio preparato dozę. Neutropenija buvo laikina ir nedidėjo. Tiek taikant monoterapiją, tiek kombinuotą chemoterapiją, mažiausio neutrofilų kiekio nustatymo mediana buvo 8 dienos.

Monoterapija Neutropenija pasireiškė 78,7 %, sunki neutropenija (neutrofilų kiekis < 500 ląstelių/mm3) – 22,6 % pacientų. 18 % stebėtų gydymo ciklų neutrofilų kiekis tapo mažesnis kaip 1000 ląstelių/mm3 (tarp jų – 7,6 % < 500 ląstelių/mm3).

Paprastai neutrofilų kiekis visiškai sunormalėdavo iki 22-osios dienos.

Karščiavimas su sunkia neutropenija nustatytas 6,2 % pacientų (1,7 % gydymo ciklų).

Maždaug 10,3 % pacientų (2,5 % gydymo ciklų) nustatyta infekcijos epizodų, maždaug 5,3 % pacientų (1,1 % gydymo ciklų) infekcijos buvo susijusios su sunkia neutropenija, du pacientai nuo jų mirė.

Anemija nustatyta maždaug 58,7 % pacientų (8 % hemoglobino koncentracija buvo < 8 g/dl, 0,9 % ‒ < 6,5 g/dl).

Trombocitopenija (trombocitų < 100 000 ląstelių/mm3) nustatyta 7,4 % pacientų (1,8 % gydymo ciklų). 0,9 % pacientų (0,2 % gydymo ciklų) trombocitų kiekis buvo ( 50 000 ląstelių/mm3.

Beveik visiems pacientams trombocitų kiekis sunormalėjo iki 22-osios dienos.

Kombinuotas gydymas Neutropenija pasireiškė 82,5 %, sunki neutropenija (neutrofilų kiekis < 500 ląstelių/mm3) – 9,8 % pacientų.

67,3 % stebėtų gydymo ciklų neutrofilų kiekis tapo mažesnis kaip 1000 ląstelių/mm3 (tarp jų 2,7 % – < 500 ląstelių/mm3).

Paprastai neutrofilų kiekis visiškai sunormalėdavo per 7-8 dienas.

Karščiavimas su sunkia neutropenija nustatytas 3,4 % pacientų (0,9 % gydymo ciklų).

Maždaug 2 % pacientų (0,5 % gydymo ciklų) nustatyta infekcijos epizodų, maždaug 2,1 % pacientų (0,5 % gydymo ciklų) infekcijos buvo susijusios su sunkia neutropenija, vienas pacientas nuo jų mirė.

Anemija nustatyta 97,2 % pacientų (2,1 % hemoglobino koncentracija buvo < 8 g/dl).

Trombocitopenija (trombocitų < 100 000 ląstelių/mm3) nustatyta 32,6 % pacientų (21,8 % gydymo ciklų). Sunkios trombocitopenijos (trombocitų < 50 000 ląstelių/mm3) atvejų nenustatyta.

Po vaistinio preparato patekimo į rinką, pranešta apie vieną periferinės kilmės trombocitopenijos, susijusios su antitrombocitiniais antikūnais, atvejį.

Infekcijos ir infestacijos

Sepsio ištiktiems pacientams nedažnais atvejais pasireiškė inkstų funkcijos nepakankamumas, hipotenzija, širdies ir kraujotakos nepakankamumas.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Ūminis cholinerginis sindromas Taikant monoterapiją, sunkus trumpalaikis ūminis cholinerginis sindromas nustatytas 9 %, taikant kombinuotą chemoterapiją – 1,4 % pacientų. Svarbiausi jo simptomai yra ankstyvasis viduriavimas bei įvairūs kiti simptomai (pvz., pilvo skausmas, konjunktyvitas, rinitas, hipotenzija, vazodilatacija, prakaitavimas, šaltkrėtis, negalavimas, galvos svaigimas, regos sutrikimai, miozė, ašarojimas ir seilėtekio sustiprėjimas), pasireiškiantys Campto infuzijos metu arba per pirmas 24 val. po jos. Šiuos simptomus pašalina atropinas (žr. 4.4 skyrių).

Sunki astenija pasireiškė mažiau kaip 10 % pacientų, kuriems buvo taikoma monoterapija, ir 6,2 % pacientų, kuriems buvo taikomas kombinuotas gydymas. Priežastinis ryšys su Campto vartojimu tiksliai nenustatytas. Karščiavimas be infekcijos ir sunkios neutropenijos pasireiškė 12 % pacientų, kuriems buvo taikoma monoterapija, ir 6,2 % pacientų, kuriems buvo taikomas kombinuotas gydymas.

Nedažnais atvejais pasireiškė lengvų reakcijų infuzijos vietoje.

Širdies sutrikimai

Gauta retų pranešimų apie hipertenziją, pasireiškusią infuzijos metu ar po jos.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Irinotekano terapijos metu nedažnais atvejais nustatyta intersticinė plaučių liga, pasireiškianti plaučių infiltracija. Anksti nustatytas poveikis buvo dusulys (žr. 4.4 skyrių).

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai dažnai pasireiškė laikina alopecija. Nedažnais atvejais pasireiškė lengvų odos reakcijų.

Imuninės sistemos sutrikimai

Gauta pranešimų apie nedažnas lengvas alergines reakcijas ir retus anafilaksinių ar anafilaktoidinių reakcijų atvejus.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Anksti nustatytas poveikis buvo, pavyzdžiui, raumenų susitraukimas ar mėšlungis ir parestezija.

Laboratoriniai tyrimai

Taikant monoterapiją, trumpalaikis lengvas ar vidutinio sunkumo bet kurių transaminazių, šarminės fosfatazės arba bilirubino koncentracijos serume padidėjimas nustatyti atitinkamai 9,2 %, 8,1 % ir 1,8 % pacientų, kuriems nebuvo progresuojančių metastazių kepenyse.

7,3 % pacientų nustatytas trumpalaikis lengvas ar vidutinio sunkumo kreatinino koncentracijos serume padidėjimas.

Taikant kombinuotą chemoterapiją, trumpalaikis pirmojo arba antrojo laipsnio alanino aminotransferazės (ALT), aspartato aminotransferazės (AST), šarminės fosfatazės arba bilirubino koncentracijos serume padidėjimas nustatyti atitinkamai 15 %, 11 %, 11 % ir 10 % pacientų, kuriems nebuvo progresuojančių metastazių kepenyse. Trumpalaikis trečiojo laipsnio padidėjimas nustatytas atitinkamai 0 %, 0 %, 0 % ir 1 % pacientų. Ketvirtojo laipsnio padidėjimo atvejų nenustatyta.

Labai retais atvejais padidėjo amilazės ir (arba) lipazės koncentracija.

Retais atvejais pasireiškė hipokalemija ir hiponatremija, kurios dažniausiai būdavo susijusios su viduriavimu ir vėmimu.

Nervų sistemos sutrikimai

Pacientams, vartojantiems irinotekaną, pasireiškė kalbos sutrikimas, kuris dažniausiai buvo trumpalaikis. Kai kuriais atvejais toks reiškinys priskirtas cholinerginiam sindromui, kuris pasireiškė irinotekano infuzijos metu arba iš karto po infuzijos.

4.9 Perdozavimas

Aprašyta Campto perdozavimo atvejų, kai pavartota iki maždaug dviejų kartų didesnė už gydomąją dozė (toks perdozavimas gali būti mirtinas). Svarbiausios pastebėtos nepageidaujamos reakcijos buvo sunki neutropenija ir sunkus viduriavimas. Priešnuodžio CAMPTO nežinoma. Būtina imtis maksimalių palaikomųjų priemonių, norint išvengti dehidratacijos dėl viduriavimo, ir infekcinėms komplikacijoms gydyti.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kiti antinavikiniai preparatai. ATC kodas L01XX19.

Eksperimentinių tyrimų duomenys

Irinotekanas yra pusiau sintetinis kamptotecino darinys. Tai vaistinis preparatas nuo vėžio, kuris specifiškai slopina DNR topoizomerazę I. Veikiant karboksilesterazei, irinotekanas daugelyje audinių metabolizuojamas į SN-38, kuris stipriau veikia išgrynintą topoizomerazę I bei yra citotoksiškesnis už irinotekaną kelioms graužikų ir žmonių navikinių ląstelių linijoms. Irinotekano ar SN-38 sukeliamas DNR topoizomerazės I slopinimas lemia vienos DNR grandinės spiralės pažeidimus, todėl blokuojama DNR replikacija ir pasireiškia citotoksinis poveikis. Nustatyta, kad šis citotoksinis poveikis priklauso nuo laiko ir yra specifinis S fazei.

Tyrimų in vitro duomenimis, kad atsparumą daugeliui vaistų lemiantis P- glikoproteinas reikšmingai atpažintų irinotekaną ar SN-38, nenustatyta. Irinotekanas citotoksiškai veikia ir tas ląstelių linijas, kurios atsparios doksorubicinui ir vinblastinui.

Be to, irinotekanas turi platų antinavikinio veikimo in vivo spektrą prieš graužikų navikų modelius (P03 kasos latako adenokarcinomą, MA16/C pieno liaukos vėžį, C38 ir C51 gaubtinės žarnos adenokarcinomas) ir prieš žmogaus ksenograftus (Co-4 gaubtinės žarnos adenokarcinomą, Mx-1 pieno liaukos vėžį, St-15 ir SC-6 skrandžio adenokarcinomas). Irinotekanas taip pat veikia navikus, kurie turi atsparumą daugeliui vaistų lemiantį P- glikoproteiną (vinkristinui ir doksorubicinui atsparias P388 leukemijas).

Svarbiausias farmakologinis irinotekano poveikis, neskaitant antinavikinio, yra acetilcholinesterazės slopinimas.

Klinikinių tyrimų duomenys

Kombinuota chemoterapija, taikant pirmaeilį metastazavusio gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio gydymą

Kombinuota chemoterapija folino rūgštimi ir 5-fluorouracilu

Klinikiniame trečios fazės tyrime dalyvavo 385 anksčiau negydyti pacientai, sirgę metastazavusiu gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, kurie buvo gydomi arba pagal dozavimo kas dvi savaites (žr. 4.2 skyrių) arba dozavimo kas savaitę schemą. Visais dozavimo kas dvi savaites atvejais pirmą dviejų savaičių ciklo dieną buvo infuzuojama po 180 mg/m2 Campto, po to – per 2 val. 200 mg/m2 folino rūgšties ir 5-fluorouracilo (400 mg/m2 boliusu į veną, po to per 22 val. į veną infuzuojama 600 mg/m2 dozė). Antrą dieną pagal tą pačią schemą infuzuojamos tos pačios folino rūgšties ir 5- fluorouracilo dozės. Pagal dozavimo kas savaitę schemą po 80 mg/m2 Campto infuzijos per 2 val. į veną buvo infuzuojama 500 mg/m2 folino rūgšties, o po to – per 24 val. 2300 mg/m2 5-fluorouracilo (šešias savaites).

Buvo vertinamas Campto veiksmingumas 198 pacientams, kuriems buvo taikoma kombinuota chemoterapija pagal dvi anksčiau nurodytas schemas.

Kombinuoto gydymo Vartojimo kas Vartojimo kas dvi schemos (n ( 198) savaitę schema (n ( savaites schema (n 50) ( 148) Campto ir 5FU/FR Campto ir 5FU/FR Campto ir 5FU/FR 5FU/FR 5FU/FR 5FU/FR Atsako dažnis (%) 40,8 * 23,1 * 51,2 * 28,6 * 37,5 * 21,6 * p reikšmė p < 0,001 p ( 0,045 p ( 0,005 Laikotarpio iki 6,7 4,4 7,2 6,5 6,5 3,7 ligos progresavimo mediana (mėn.) p reikšmė p < 0,001 NR p < 0,001 Atsako trukmės 9,3 8,8 8,9 6,7 9,3 9,5 mediana (mėn.) NR p ( 0,043 NR Atsako ir 8,6 6,2 8,3 6,7 8,5 5,6 stabilizacijos trukmės mediana (mėn.) p reikšmė p < 0,001 NR p < 0,003 Laikotarpio po 5,3 3,8 5,4 5,0 5,1 3,0 kurio gydymas tapo neveiksmingas mediana (mėn.) p reikšmė p ( 0,0014 NR p < 0,001 Išgyvenamumo 16,8 14,0 19,2 14,1 15,6 13,0 mediana (mėn.) p < 0,028 NR p ( 0,041

5FU – 5-fluorouracilas FR – folino rūgštis NR – skirtumas nereikšmingas * – populiacinės analizės duomenimis

Taikant vartojimo kas savaitę schemą, sunkaus viduriavimo dažnis pacientams, gydytiems Campto kartu su 5FU/FR, buvo 44,4 %, palyginti su 25,6 %, gydomų tik 5FU/FR. Sunkios neutropenijos (neutrofilų kiekis < 500 ląstelių/mm3) dažnis pacientams, gydytiems Campto kartu su 5FU/FR, buvo 5,8 %, o gydytiems tik 5FU/FR – 2,4 %.

Be to, pacientų, kartu su 5FU/FR vartojusių Campto, grupėje laikotarpio iki akivaizdaus veiklumo būklės pablogėjimo mediana buvo statistiškai reikšmingai ilgesnė nei pacientų, kurie buvo gydomi tik 5FU/FR (p ( 0,046).

Klinikinių trečios fazės tyrimų metu, naudojant EORTC QLQ-C30 klausimyną, buvo vertinama gyvenimo kokybė. Laikotarpio iki aiškaus gyvenimo kokybės pablogėjimo trukmė Campto vartojusių pacientų grupėse pastoviai buvo ilgesnė. Bendrosios sveikatos būklės ir gyvenimo kokybės kitimas Campto vartojusių pacientų grupėje buvo šiek tiek geresni, nors skirtumas ir nebuvo statistiškai reikšmingas. Tai rodo, kad kombinuoto gydymo schemose vartojamas Campto gali būti veiksmingas, nekintant gyvenimo kokybei.

Kombinuota chemoterapija kartu su bevazicumabu

Klinikiniu III fazės atsitiktinių imčių dvigubai aklu aktyviai kontroliuojamuoju tyrimu buvo įvertintas pirmaeilis metastazavusio gaubtinės ar tiesiosios žarnos vėžio gydymas bevacizumabu kartu su CAMPTO/5FU/FR (AVF2107g tyrimas). Vartojant bevacizumabą kartu su CAMPTO/5FU/FR statistiškai reikšmingai pailgėjo bendras išgyvenamumas. Klinikinė nauda pagal bendrą išgyvenamumą pasireiškė visuose prieš tyrimą numatytuose ligonių pogrupiuose, įskaitant pagal amžių, lytį, veiklumo būklę, pirminio naviko lokalizaciją, pažeistų organų kiekį bei ligos metastazavimo trukmę. Taip pat žr. bevacizumabo preparato charakteristikų santrauką. AVF2107g tyrimo metu gauti vaistinio preparato veiksmingumo duomenys apibendrinti toliau esančioje lentelėje.

AVF2107g 1 grupė 2 grupė CAMPTO/5FU/FR CAMPTO/5FU/FR + + placebas avastinas a Pacientų skaičius 411 402 Bendras išgyvenamumas Laiko mediana (mėnesiais) 15,6 20,3 Pasikliautinasis intervalas 14,29-16,99 18,46-24,18 95 % Santykinė rizika b 0,660 p reikšmė 0,00004 Išgyvenamumas be ligos progresavimo Laiko mediana (mėnesiai) 6,2 10,6 Santykinė rizika 0,54 p reikšmė < 0,0001 Bendras atsako dažnis Dažnis (%) 34,8 44,8 PI 95 % 30,2-39,6 39,9-49,8 p reikšmė 0,0036 Atsako trukmė Laiko mediana (mėnesiais) 7,1 10,4 25–75 procentilės 4,7-11,8 6,7-15,0 (mėnesiais)

a 5 mg/kg kas 2 savaites. b Santykinė rizika kontrolinėje grupėje.

Kombinuota chemoterapija kartu su cetuksimabu

EMR 62 202-013. Tai atsitiktinių imčių tyrimas su pacientais, sergančiais metastazavusiu gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, kuriems anksčiau metastazių gydymas netaikytas, kurio metu cetuksimabo derinys su irinotekanu ir 5-fluorouracilo/folino rūgšties (5-FU/FR) infuzija (599 pacientai) palygintas su chemoterapija vienu vaistiniu preparatu (599 pacientai). Pacientų, kuriems nustatyta natūralių KRAS onkogenų tarp pacientų, kurių KRAS būklė buvo įvertinta, dalis buvo 64 %.

Šio tyrimo metu gautų veiksmingumo duomenų suvestinė pateikta toliau esančioje lentelėje.

Bendroji populiacija Natūralių KRAS onkogenų populiacija Kintamasis/stat Cetuksimabas FOLFIRI Cetuksimabas FOLFIRI istinis + FOLFIRI +FOLFIRI parametras (n = 599) (n = 599) (n = 172) (n = 176) OAD % (95 %PI) 46,9 (42,9, 38,7 (34,8, 59,3 (51,6, 43,2 (35,8, 51,0) 42,8) 66,7) 50,9) p reikšmė 0,0038 0,0025 ILLNP Santykinis 0,85 (0,726, 0,998) 0,68 (0,501, 0,934) dažnis (95 % PI) p reikšmė 0,0479 0,0167

PI = pasikliautinasis intervalas, FOLFIRI = irinotekanas+5-FU/FR infuzija, OAD = objektyvaus atsako dažnis (pacientai, kuriems pasireiškia pilnas atsakas), ILLNP = išgyvenimo laikotarpis, per kurį liga neprogresavo.

Kombinuota chemoterapija kartu su capecitabinu

Atsitiktinių imčių kontroliuojamojo III fazės tyrimo (CAIRO) duomenys patvirtino pirmaeilį pacientų, kurie serga metastazavusiu gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, gydymą pradine 1000 mg/m2 capecitabino doze 2 savaites ir kas tris savaites kartu su irinotekanu. 820 pacientų atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į grupes ir jiems buvo taikytas arba nuoseklus (n = 410), arba kombinuotas gydymas (n = 410). Nuoseklus gydymas – tai pirmaeilis gydymas capecitabinu (1250 mg/m2 du kartus per parą 14 dienų), antraeilis gydymas irinotekanu (350 mg/m2 pirmąją dieną) ir trečiaeilis gydymas capecitabinu (1000 mg/m2 du kartus per parą 14 dienų) kartu su oksaliplatina (130 mg/m2 pirmąją dieną). Kombinuotas gydymas – tai pirmaeilis gydymas capecitabinu (1000 mg/m2 du kartus per parą 14 dienų) kartu su irinotekanu (250 mg/m2 pirmąją dieną) (XELIRI) ir antraeilis gydymas capecitabinu (1000 mg/m2 du kartus per parą 14 dienų) kartu su oksaliplatina (130 mg/m2 pirmąją dieną). Visi gydymo ciklai buvo kartojami kas 3 savaites. Taikant pirmaeilį gydymą, vidutinis išgyvenimo laikotarpis, per kurį liga neprogresavo, numatytų gydyti pacientų grupėje buvo 5,8 mėnesio (95 % PI, 5,1-6,2 mėnesio), taikant capecitabino monoterapiją, ir 7,8 mėnesio (95 % PI, 7,0-8,3 mėnesio) XELIRI grupėje (p = 0,0002).

Išankstinė daugiacentrio atsitiktinių imčių kontroliuojamojo II fazės tyrimo (AIO KRK 0604) duomenų analizė patvirtino pirmaeilį pacientų, kurie serga metastazavusiu gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, gydymą pradine 800 mg/m2 capecitabino doze 2 savaites ir kas tris savaites kartu su irinotekanu ir bevacizumabu. 115 pacientų atsitiktiniu būdu paskirti į gydymo capecitabinu kartu su irinotekanu (XELIRI) ir bevacizumabu grupę ir vartojo: capecitabiną (800 mg/m2 du kartus per parą dvi savaites, po to daroma 7 dienų pertrauka), irinotekaną (200 mg/m2 dozės 30 minučių infuzija pirmąją dieną kas 3 savaites) ir bevacizumabą (7,5 mg/kg dozės 30- 90 minučių infuzija pirmąją dieną kas 3 savaites). Iš viso 118 pacientų atsitiktiniu būdu paskirti į gydymo capecitabinu kartu su oksaliplatina ir bevacizumabu grupę ir vartojo: capecitabiną (1000 mg/m2 du kartus per parą dvi savaites, po to daroma 7 dienų pertrauka), oksaliplatiną (130 mg/m2 dozės 2 val. infuzija pirmąją dieną kas 3 savaites) ir bevacizumabą (7,5 mg/kg dozės 30-90 minučių infuzija pirmąją dieną kas 3 savaites). Išgyvenamumas be ligos progresavimo 6-tą mėnesį numatytų gydyti pacientų grupėje buvo 80 % (XELIRI kartu su bevacizumabu), palyginti su 74 % (XELOX kartu su bevacizumabu). Bendrasis atsako dažnis (pilnas atsakas ir dalinis atsakas) buvo 45 % (XELOX kartu su bevacizumabu), palyginti su 47 % (XELIRI kartu su bevacizumabu).

Monoterapija, taikant antraeilį metastazavusio gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio gydymą

Atlikti klinikiniai II/III fazės tyrimai, kurių metu pagal dozavimo kas tris savaites schemą buvo gydoma daugiau kaip 980 pacientų, sirgusių metastazavusiu gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, kuriems prieš pradedant tyrimą taikytas gydymas pagal schemas, kuriose buvo 5-FU, buvo neveiksmingas. Buvo įvertintas CAMPTO veiksmingumas 765 pacientams, kuriems prieš pradedant tyrimą vartojant 5-FU, buvo nustatytas ligos progresavimas.

III fazės tyrimas CAMPTO, palyginti su CAMPTO, palyginti su 5FU palaikomuoju gydymu CAMPTO Palaikoma CAMPTO 5FR sis gydymas p p n=183 reikšmė n=127 n=129 reikšmė n=90 Išgyvenamuma s be ligos NA NA 33,5 * 26,7 p=0,03 progresavimo 6-tą mėnesį (%) Išgyvenamuma s 12-tą 36,2 * 13,8 p=0,000 44,8 * 32,4 p=0,0351 mėnesį (%) 1 Išgyvenamumo vidurkis 9,2 * 6,5 p=0,000 10,8 * 8,5 p=0,0351 (mėnesiais) 1

NA – duomenys neaktualūs. * – Statistiškai reikšmingas skirtumas.

Antros fazės tyrimų, kuriuose dalyvavo 455 pacientai, gydomi pagal dozavimo kas tris savaites schemas, duomenimis, išgyvenamumas be ligos progresavimo 6-tą mėnesį buvo 30 %, o išgyvenamumo vidurkis – 9 mėnesiai. Laikotarpio iki ligos progresavimo mediana buvo 18 savaičių.

Be to, buvo atlikti nepalyginamieji antros fazės tyrimai, kuriuose dalyvavo 304 pacientai, kuriems taikytas gydymas pagal dozavimo kas savaitę schemą, kuriems keturias savaites iš eilės buvo per 90 minučių į veną infuzuojama 125 mg/m² vaistinio preparato dozė, po to daroma dviejų savaičių pertrauka. Šių tyrimų duomenimis, laikotarpio iki ligos progresavimo mediana buvo 17 savaičių, o išgyvenamumo mediana – 10 mėnesių. Panašus vartojimo saugumas nustatytas, taikant dozavimo kas savaitę schemą 193 pacientams, kuriems vartota 125 mg/m² pradinė dozė, palyginti su dozavimo kas tris savaites schema. Laikotarpio, po kurio pacientas pirmą kartą pasituštino skystomis išmatomis mediana buvo 11-tą parą.

Chemoterapija kartu su cetuksimabu po to, kai citotoksinis gydymas pagal dozavimo schemą, kurios sudėtyje buvo irinotekano, buvo neveiksmingas

Atlikti du klinikiniai kombinuotos chemoterapijos cetuksimabu kartu su irinotekanu veiksmingumo tyrimai. Kombinuotas gydymas buvo taikytas iš viso 356 pacientams, kuriems diagnozuotas metastazavęs gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys ir nustatyti EAFR, ir kuriems citotoksinė chemoterapija, kurios sudėtyje buvo irinotekano, buvo neveiksminga bei nustatytas rodmuo pagal Karnofskio veiklumo vertinimo skalę buvo ne mažesnis kaip 60 (bet dauguma atvejų rodmuo pagal Karnofskio veiklumo vertinimo skalę buvo ≥ 80).

EMR 62 202-007. Tai atsitiktinių imčių tyrimas, kurio metu cetuksimabo vartojimas kartu su irinotekanu (218 pacientų) buvo palygintas su cetuksimabo monoterapija (111 pacientų).

IMCL CP02-9923. Tai vienos grupės atviras kombinuoto gydymo tyrimas, kuriame dalyvavo 138 pacientai.

Veiksmingumo duomenų, gautų šių tyrimų metu, suvestinė pateikta toliau esančioje lentelėje.

Tyrimas n OAD LPPD IBLP BIL (mėnesiais) (mėnesiais) EMR 62 202-007 EMR 62 202-007

Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą patvirtintas 2010-09-28