Aminoplasmal-10% E

TVIRTINU Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas ............................................ Vytautas Basys

INFORMACINIS LAPELIS

Aminoplasmal( 10( E

Sudėtis

1000 ml tirpalo sudėtis

Veikliosios medžiagos

5,1 g izoleucino; 8,9 g leucino; 7 g lizino hidrochlorido (atitinka 5,6 g lizino); 3,8 g metionino; 5,1 g fenilalanino; 4,1 g treonino; 1,8 g triptofano; 4,8 g valino; 9,2 g arginino; 5,2 g histidino; 7,9 g glicino; 13,7 g alanino; 8,9 g prolino; 1,3 g asparto rūgšties; 3,72 g asparagino monohidrato (atitinka 3,27 g asparagino); 0,68 g acetilcisteino (atitinka 0,5 g cisteino); 4,6 g glutamo rūgšties; 3,2 g ornitino hidrochlorido (atitinka 2,51 g ornitino); 2,4 g serino; 0,3 g tirozino; 1,23 g acetiltirozino (atitinka 1 g tirozino); 3,95 g natrio acetato trihidrato; 2,45 g kalio acetato; 0,56 g magnio acetato tetrahidrato; 1,4 g natrio dvivandenilio fosfato dihidrato; 0,2 g natrio hidroksido; 1,01 g L-obuolių rūgšties.

Elektrolitų koncentracija 43 mmol/l natrio, 25 mmol/l kalio, 2,6 mmol/l magnio, 59 mmol/l acetatų, 57 mmol/l chloridų, 9 mmol/l dihidrofosfatų, 7,5 mmol/l L-malatų.

Bendras aminorūgščių kiekis 1 litre tirpalo yra 100 g, azoto ( 16 g, kalorijų ( 1675 kJ t.y. 400 kcal, tirpalo osmoliariškumas ( 1030 mosm, titracinis rūgštingumas (iki pH 7,4)- apie 22 mmol, pH 5,0- 7,5.

Pagalbinės medžiagos

Dinatrio edetato dihidratas, injekcinis vanduo.

Vaisto forma

Intraveninių infuzijų tirpalas.

Farmakoterapinė grupė Amino rūgščių preparatas.

Indikacijos

Aminoplazmalis E skirtas ligoniams maitinti parenteraliniu būdu, kadangi jame yra baltymų sintezei reikiamų medžiagų. Taip pacientą maitinant, kartu su aminorūgščių preparatu visuomet būtina infuzuoti reikiamą kiekį kaloringų skysčių, pvz., sacharidų tirpalų.

Kontraindikacijos Gyvybei pavojingas kraujotakos sutrikimas, pvz., šokas, ląstelių hipoksija arba acidozė. Šio preparato negalima infuzuoti jaunesniems nei 2 metų vaikams, kadangi jo sudedamųjų medžiagų kiekis neatitinka pediatrijos reikalavimų.

Įspėjimas ir specialios atsargumo priemonės Pacientams, kurių aminorūgščių metabolizmas sutrikęs, aminoplazmalio galima infuzuoti tik gerai apsvarsčius naudos ir galimos žalos santykį. Prieš infuziją reikia normalizuoti skysčių ir elektrolitų kiekį organizme: pašalinti hidrataciją, hiperkalemiją, hiponatremiją. Atsargiai skirti pacientams, kuriems yra padidėjęs serumo osmoliariškumas. Kepenų arba inkstų nepakankamumu sergantiems ligoniams medikamento dozę reikia nustatyti individualiai. Infuzuojant aminoplazmalio, reikia reguliariai nustatinėti skysčių kiekį organizme ir elektrolitų kiekį serume. Pacientams, kurie maitinami tik parenteriniu būdu, pakanka infuzuoti aminoplazmalio kartu su kaloringais tirpalais, pvz., sacharidais arba riebaline emulsija.

Sąveika su kitais medikamentais

Į Aminoplasmal 10 ( E tirpalą nerekomenduojama dėti jokių kitų medžiagų. Prieš infuziją jį reikėtų sumaišyti su sacharidų arba elektrolitų tirpalu. Vis dėlto jeigu aminoplazmalį su kitomis medžiagomis maišyti reikia, pirmiausiai būtina nustatyti, ar nepasireikš nesuderinamumas.

Dozavimas Suaugusiems žmonėms Jeigu gydytojo neskirta kitaip, rekomenduojama Aminoplasmal 10 ( E tirpalo paros dozė yra iki 20 ml/kg kūno svorio. Ji priklauso nuo to, kiek ligoniui reikia aminorūgščių, elektrolitų bei skysčių. Infuzijos greitis. 70 kg sveriančiam žmogui Aminoplasmal 10 ( E galima infuzuoti ne daugiau kaip 1 ml/kg kūno svorio per val., t. y. lašinti ne daugiau kaip 25 lašų per min. (atitinka 70 ml/val.). Jeigu infuzuojama taip, kaip minėta, didžiausia leidžiama aminorūgščių paros dozė, t. y. 2 g/kg kūno svorio ir infuzijos greitis, t. y. 0,1 g/kg kūno svorio per val., neviršijama. Vaikams. Per parą 3-5 metų vaikams rekomenduojama infuzuoti po 15 ml/kg kūno svorio per parą, t.y., 1,5 g aminorūgščių kilogramui kūno svorio per parą, 6 - 14 metų vaikams ( po 10 ml/kg kūno svorio per parą, t.y., 1 g aminorūgščių kilogramui kūno svorio per parą. Aminoplasmal 10 ( E tirpalo infuzijos greitis turi būti ne didesnis kaip 1 ml/kg kūno svorio per valandą, t. y. ne daugiau kaip 0,1 g aminorūgščių kilogramui kūno svorio per valandą. Vartojimo trukmė. Aminorūgščių tirpalų galima vartoti tiek laiko, kiek pacientą būtina maitinti parenteraliniu būdu.

Vartojimo metodas Aminoplazmalis infuzuojamas į centrinę veną. Aminorūgščių tirpalai yra tik vienas iš parenterinio maitinimo komponentų. Subalansuotam parenteriniam maitinimui kartu su jomis būtina skirti kaloringų medžiagų, sočiųjų riebiųjų rūgščių, elektrolitų, vitaminų ir mikroelementų.

Perdozavimas Pavartojus per didelę dozę arba infuzavus preparato per greitai, gali pasireikšti pykinimas, drebulys, vėmimas, aminorūgščių gali išsiskirti pro inkstus. Tokiu atveju infuziją reikia sustabdyti, vėliau medikamento lašinti lėčiau.

Šalutinis poveikis Jeigu paisoma kontraindikacijų bei atsargumo priemonių ir infuzuojama rekomenduojama dozė, šalutinis poveikis neturėtų pasireikšti. PASTABA. Jei pasireiškia šalutinis poveikis, reikia apie tai informuoti gydytoją arba klinikinį farmakologą.

Tinkamumo laikas Galiojimo laikas nurodytas ant pakuotės. Jam pasibaigus tirpalo vartoti negalima.

Laikymo sąlygos Preparatą reikia laikyti išorinėje pakuotėje. Aminoplasmal 10 ( E tiekiamas vienkartiniais bespalvio stiklo buteliais. Tirpalo likutį reikia išpilti, kadangi kitai infuzijai jis netinka. Jeigu tirpalas neskaidrus, pažeistas butelis arba kamštis, medikamento infuzuoti negalima.

Paskutinė informacijos peržiūros data 2004 m. sausio mėn.

Specialioji redaktorė ( Kauno medicinos universiteto Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedros doc. A. Pilvinienė Tekstą redagavo V. Jurkie