Moterų problemos vyrams kelia šypseną

"Kad man tavo bėdos!" - mesteli vyras dejuojančiai, kad neturi kuo apsirengti žmonai ir čia pat pasiūlo problemą išspręsti parduotuvėje. O šiai pilnos spintos vaizdas ir vyro pasiūlymas kažkodėl išspaudžia ašarą...

Moterų pasaulyje tokių tipiškų situacijų - aibė. Ir daugumai vyrų jų prigimtis lieka neaiški. Pavyzdžiui, kodėl ji skundžiasi dėmesio trūkumu, jeigu jis visą laiką šalia? Arba - koks tikslas keisti vyrą po santuokos, versti jį lygiuotis į draugių išrinktuosius?

Tarptautinės moters dienos išvakarėse paklausėme vyrų, kaip jie vertina tik moterims būdingą elgesį ir situacijas, apie kurias sukurta šimtai anekdotų. Kaip jie elgiasi, kai moteris pradeda dejuoti, jog neturi kuo apsirengti? Ar pasiduoda žmonos spaudimui ir kartu vaikšto po prekybos centrus? Ar jų moterys dažnai klausinėja apie paruošto maisto kokybę ir priekaištauja, kad jų pastangos virtuvėje neįvertinamos? Ar sulaukia priekaištų, kad skiria per mažai, ir romantikos bendrame gyvenime jau neliko? Ar sava moteris giria draugių vyrus?..

"Užsirašau, kad išėjo kirpyklon, bet girti pamirštu"

Vytautas ČEPAS, politikas, socialinių mokslų daktaras

Manoji kažkaip nedejuoja. Jei užeina kartais - atidarau spintą ir rodau - va, kelnės, va suknelė. Ji labai uždara, beveik nesiskundžia. O man be jos apsirengti tikrai sunkiau - vienas pats galėčiau tik batus išsirinkti.

Kai tenka patraukti į prekybos centrus, jaučiuosi klaikiai - jau po valandos darausi nervingas, pradedu muistytis. Iš proto varo nuolatiniai nusirenginėjimai apsirenginėjimai. Imu terbą, susikraunu visus daiktus, ir namo, o ji lieka pirkaliotis. Kai pribręsta reikalas eiti apsipirkti - išsisukinėju, kiek tik sveikatos turiu. Moteris galima suprasti, joms išvaizda - jautrus dalykas. Drabužis turi tikti, spalvos derėti, ką reikia išryškinti, ko nereikia - paslėpti. O vyrams svarbu, kad švaru, tvarkinga ir nesmirdėtų. Nesuprantu tokių, kurie "kvarbatkų" ieško.

Per ilgus bendro gyvenimo metus šeimos meniu lieka tie patys keliolika patiekalų, dėl to klausimų dėl maisto sulaukiu retokai. Žmonai skaniai išeina kalmarų salotas pagaminti ir sriubos geros pavyksta. Būna, kad grįžęs po darbo sėdi, sušlamšti viską, nušlepsi prie televizoriaus ir pagirti pamiršti visai. Su metais apkerpėji. Dabar mano žmonos pastangas anūkai įvertina.

34 metus esam kartu. Būna, kad grįžta po kelių valandų iš kirpyklos, o aš nė nepastebiu, kas kitaip. Užsirašau, kad pagirti reikia, nes kartais pamirštu. Per tiek metų romantikos buvo ir dar vis pasitaiko. Neseniai buvo jos gimtadienis. Iš ryto nuėjau į "Maximą", nupirkau gėlių, tris čekius. Grįžau, išviriau kavos, irisus pamerkiau ir tuos tris talonus ant padėklo padėjau. Romantika prabangos nereikalauja. Per visą gyvenimą prie vieno stalo teko sėdėti ir su prezidentais, ir su karaliais, bet atmintyje vis iškyla akimirkos, kai kartu su žmona dar studentaudami ragavome pigų vyną ankštame bendrabučio kambarėlyje, nes brangesnio neįpirkome. Prabangių, karališkų patiekalų skonį pamiršau, bet to jaunystėje kartu išgerto vyno - ne.

Girti draugių vyrus yra visų žmonų klaida! Mielos moterys, niekada taip nedarykit! Todėl, kad vyrai jaučiasi skaudinami. Patyriau tai gal prieš 20 metų. Gerai, kad greitai susiprato. Lyginimai su kitais vyrais ir savojo ūdijimas naudos neduoda, atvirkščiai - vyras tampa piktas, abejingas. Šios kalbos tikrai neprivers vyro pasitaisyti ir lygiuotis į kaimyną. Jau geriau gražiuoju susitarti ir paprašyti kokį darbelį nudirbti. Na bet jeigu stuobrys iš prigimties - nepadės niekas.

"Į parduotuves - dantis sukandęs"

Tomas KESMINAS, sporto klubų vadovas

Posakį "neturiu kuo apsirengti" girdėjau ne kartą. Kaip reaguoju? Be panikos ir pykčio. Sakau, nesinervink, neskubėk, gerai pagalvok ir išsirink. Raminu, kad jau geriau pavėluoti, bet jaustis užtikrintai. Konfliktas lygioj vietoj ir siūlymai bėgti parduotuvėn tik dar labiau įelektrintų situaciją. Geriau patarti ir nuraminti, juk ši tema joms labai jautri.

Į prekybos centrus einu dantis sukandęs. Jeigu reikia ko nors pačiam - žaibo greičiu surandu, nes žinau, kur ką parduoda, ir bėgu lauk. Nesibaigiantis moterų slampinėjimas po tas pačias parduotuves - kažkoks ramybės neturėjimas! Nuo šio bendro šeimos ritualo stengiuosi "nusiplauti". Tiesiog surandu šimtus reikalų, o blogiausiu atveju sėdžiu kavinėje ir laukiu, kol išsirinks. Moterys į prekybos centrus vyrus tempia, nes nori jaustis labiau užtikrintos. Antrosios pusės pastabos ir komentarai nusižiūrėtam daiktui yra gana svarbūs, bet ne svarbiausi. Žmona, išklausiusi mano nuomonės, net jei ji ir neigiama, vis tiek pirks tai, ko nori.

Kai žmona subtiliai klausinėja apie maistą "na, kaip?", dėkoju automatiškai, nes žinau, kiek ilgai ji vargo. Kritikuoti žmonos kulinarinių sugebėjimų nepatariu, antraip dings visas noras virtuvėje šeimininkauti, juk tiek nedaug moterų dabar tam suranda laiko! Pasitaiko, kad grįžtu jau pavalgęs, o namuose garuoja vakarienė. Sėdu ir valgau dantis sukandęs - įvertinu. Kristinos firminis patiekalas - užkepėlės ir varškės apkepas. Niekur kitur skaniau nesu ragavęs.

Bėgant metams romantika blėsta. Mes, vyrai, priimame tai natūraliai, moterys - nesitaiksto. Tikriausiai dar negimė ta, kuriai dėmesio užtektų. Ir gerai, kad kartais priekaištų pažeria. Užtenka paklausyti muzikos, kurios klausėmės prieš daug metų, ar prisiminti abiem ypatingą vakarą. Tokie dalykai pažadina. Kai prasideda rutina, reikia sistemos, padedančios iš jos vaduotis. Sugalvoti - vienas niekas, bet va - išlaikyti ir taikyti... Paskutinis romantiškas poelgis, kurį prisimenu? Šią savaitę pakviečiau savo žmoną į pasimatymą.

Į lyginimą su kitais reaguoju žaibiškai - silpnas šiam ginklui esu. Pirmoji reakcija - bandymas išjuokti "tobuluosius". Šaipausi, gal net ir per daug. Neteisinga vyrų atžvilgiu, bet savigyna veikia. Ir suprantu, kad manimi manipuliuojama. Tokiomis kalbomis moterys savo pasiekia. Juk ne šiaip giria svetimus - vadinasi, pats kažko nepadarai. Svarbu skaityti tarp eilučių, ką iš tiesų norėjo pasakyti - o gal tik erzina? Asmeniškai aš savo žmonai kitų moterų stengiuosi negirti, gi žinau, kad su jumis geriau atsargiai ir gražiuoju - esat gležnos.

"Moterys puošiasi prieš kitas ir svetimus vyrus"

Arūnas URBONAVIČIUS (Hansas), didžėjus, renginių organizatorius ir vedėjas

Nepatikėsit - manoji niekada nesiskundžia, kad spinta tuščia. Bėdos einant į svečius nebūna. Atvirkščiai - dar iš vakaro man parodo, kaip puošis. Įvertinu, apžiūriu ir net patariu, jei matau reikalą. Mano moteris puikiai išsisuka ir nepirkdama be saiko - Dievo dovaną turi, moka derinti ir pritaikyti aksesuarus, detales, atrodo vis naujai. Ji - pedagogė, todėl kasmet prieš rugsėjo 1-ąją reikia ko nors naujo. Suprantu norą puoštis - moterys dažniausiai nori pasirodyti prieš kitas. Tarpusavyje konkuruoja. Jeigu kelis kartus į vakarėlį ateina su ta pačia suknele, kitos tikrai apkalbės. O jeigu stengiasi dėl vyrų - tai tik dėl svetimų.

Į parduotuves kartu einu, jeigu spaudžia reikalas, o pomėgio apsipirkinėti neturiu, nebent retai užsuku pažiūrėt, kas "ant bangos". Jei reikia batų - žinau, kur eiti, su kelnėmis - tas pats. Siutas ima, kai matau, jog čiupinėja drabužį, kuris visai jai netinka. Tada norisi apsisukti ir nerti pro duris! Jei būriui moterų siūlytų pasirinkti gerą parodą ar prekybos centrą, dauguma net nesvarsčiusios tiesiu taikiniu drožtų į parduotuves. Grynai iš smalsumo, o ne todėl, kad reikia. Arba jei reikia - žiūrėk, ėjo batų, nusipirko, po to prie jų priderino pirštines, paltą, suknelę, rankinę ir taip toliau.

Su žmona esame šiek tiek gurmanai ir abu virtuvėje sukiojamės - turim tokią tradiciją. Todėl giriam ir peikiam vienas kitą, tariamės, kokių prieskonių dar reikėtų. Jeigu nepasisekė - tiesiai sakom, kad rūgštelės trūksta ar druskos per mažai įbėrė. Mėgstam naminį maistą, pusfabrikačių neperkame. Mūsų šeimos virtuvė turi du šeimininkus ir vietos abiem joje užtenka.

Priekaištai, kad dėmesio per mažai, stebina - juk aš visą laiką šalia! Sako "pakalbėkim", o aš išsikalbu vesdamas renginius, didžėjaudamas, namie noriu patylėti - saugiai, šiltai. Paskutinis romantiškas poelgis? Šią savaitę sukanka 11 metų, kai gyvename santuokoje. Dovaną įteikiau. Manau, kad tokia proga vyrui labiau pridera savo moteriai staigmeną daryti. Pagiriu, jeigu iš kirpyklos grįžta graži. Būna - pakritikuoju, kad ne tą plaukų spalvą pasirinko ar kirpimas netinka. Jeigu išsirenka drabužį, kuris jos nepuošia, bandau pastabas su humoru sakyt. Pavyzdžiui, kad manekenė su tuo drabužiu gal gražiau atrodytų. Yra vienas kostiumėlis, žmonai labai tinkantis - kaip nulietas apsirengus atrodo, o jeigu dar pasidaro šlapių plaukų efekto šukuoseną - pasaka, kokia graži!

Manoji mėgsta priminti, kuo draugių vyrai geresni už mane, bet kai tuos vyrus aš pažįstu geriau už ją - labai neimu į galvą. Kad ji žinotų, ko jie nedaro ar daro ne taip! Mielosios, kodėl mes buvome geri, kai prie altoriaus ėjot? Juk pamilote mus už tas savybes, kurias dabar bandote keisti 180 laipsnių kampu! Mylėkit, kokius turite šalia. Daug ką per savo gyvenimą esu supratęs, tačiau kodėl moteris po santuokos taip įnirtingai bando lipdyti savo vyrą iš naujo - nepaaiškėjo iki šiol.

"Tuščios spintos problemą sprendžiame kartu"

Olegas MARINIČIUS, Karinių jūrų pajėgų vadas, jūrų kapitonas

Vyrui derėtų reaguoti, kai žmona skundžiasi, jog neturi kuo apsirengti. Aš tokiu atveju sakau, kad šį klausimą reikia spręsti! Sprendžiame kartu. Laimei, ji turi sveiką, realų požiūrį į daiktų vertę. Žino mano piniginės storį ir netuština jos be sąžinės. Kita problema - kai nuėjus tenka išsirinkti, sakau: "Jau pirk ką nors", nes niekaip neišsirenka.

Parduotuvės mane veikia, kaip ir kiekvieną vyrą - slegiančiai. Bet stengiuosi būti šalia, patarti. Moteris nori patikti visiems, jai reikia pagalbos, juk vyrui smagu, kai jo žmona ir kitiems graži. Esu kvepalų ekspertas, todėl ir be jos galiu jai patinkantį kvapą išrinkti. Žinau žmonos skonį, o kartais savo nuožiūra man patinkančius nuperku - nėkart nesukritikavo! Prekybos centre ištveriu tik dvi valandas. Teko įsitikinti, kad ir žmonai kantrybės užtenka tik valanda ilgiau.

Mano žmona nuolat klausinėja, ką paruošti pietums. Esu neišrankus, mėgstu barščius, cepelinus, bet žmona stengiasi meniu paįvairinti. Jauniausias sūnus mamai taip pat ne ką padeda - prašo keptų bulvyčių arba saldumynų. Mano įvertinimą ji žino, nes gamina labai skaniai.

Priekaištų ar atvirų pokalbių apie pamirštą romantiką nebuvo, nors esu nelabai romantiškas. Rutinos šeimoje mažai buvo. Nuolat keitėme gyvenamąją vietą, kartu išmaišėm visą pasaulį, dirbome ir mokėmės užsienyje. Gyvenome greitu tempu. Neužmirštu pagrindinių švenčių ir šeimos tradicijų, gėlių parnešu. Tuo, kad moterys stipresnės už politinius sprendimus, įsitikinau jau seniai - kai Kovo 8-oji dar buvo neoficiali šventė Lietuvoje. Tą dieną nuo pat 6 valandos ryto vyrai būriuodavosi prie gėlių parduotuvių.

Mano žmona nė sykio su niekuo manęs nelygino ir nepabrėžė, kad kiti geresni. Nežinau, kaip reaguočiau išgirdęs. Greičiausiai - neigiamai. Jeigu pasiaukojai vienas kitam, priekaištauti nėra prasmės. Nemanykit, kad mūsų namuose dūmų nėra. Visko pasitaiko, ir tai natūralu.

"Ji primena, koks aš dailus ir protingas"

Faustas TALLAT-KELPŠA, verslininkas

Jeigu atsidariusi spintą nieko nemato - gal tiesiog užmiršo, kur pasidėjo? Gal kur maišuose suslėpė? Argi čia bėda? Nėra - nuėjai ir nusipirkai. Gali būti, jog moterys dažniausiai taip šneka iš įpročio. Mano žmona taip elgiasi retai.

Tampomas po prekybos centrus nebuvau nė karto. Žmona ir pati jų nemėgsta. Galų gale net jei bandytų tai daryti - nepriverstų.

Nebūna taip, kad pagaminusi valgyti prašytųsi giriama ar klausinėtų be perstojo. Aš pats pasakau, kai skanu. Ypač gerai jautienos didkepsnį paruošia - turiu į ką lygiuotis, mokausi.

Dėl romantikos stokos nepriekaištavo dar; gal dėl to, kad per trumpai kartu gyvenam? Šiemet skaičiuojam ketvirtus metus kartu. Romantika - nesudėtingas dalykas. Kiekvieną vakarą galima ką nors malonaus sugalvoti. Ar sugalvoju? Kai mamai vaikus "įprūdijam" - tada dažnai (juokiasi). Puikius šeimos santykius mes saugojame sutarę, kad "neškandalysime".

Žinokit, nė karto su niekuo manęs nelygino! Atvirkščiai - tik giria, koks aš dailus ir protingas!