FARMORUBICIN RD

TVIRTINU Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininka V. Basys s 2003 m. …….. ……..

informacinis lapelis

Prieš pradėdami vartoti vaistą, atidžiai perskaitykite visą šį lapelį. Jame yra informacija apie šį vaistą. Jei kils klausimų, arba neaiškumų kreipkitės į gydytoją. Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Šis vaistas gali jiems pakenkti net tiems, kurių ligos simptomai tokie patys kaip Jūsų. Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.

FARMORUBICIN RD 10 mg milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

FARMORUBICIN RD 50 mg milteliai injekciniam tirpalui

(Epirubicin hydrochloridum)

Viename buteliuke yra 10 mg arba 50 mg veikliosios medžiagos liofilizuotų epirubicino hidrochlorido miltelių. Epirubicinas yra yra antraciklininis antibiotikas, kuris veikia piktybinius navikus. Pagalbinės medžiagos: laktozė ir metilparabenas.

Registravimo liudijimo turėtojas

Pharmacia Italia S.p.A., Via Robert Koch 1.2, 20152 Milano, Italija

Gamintojas

Pharmacia Italia S.p.A. Viale Pasteur, 10 20014 Nerviano (Milano) Italija

BIOLOGINIS VEIKIMAS FARMORUBICIN veikimo būdas susijęs su jo gebėjimu prisijungti prie DNR. Tyrimais su auginamomis ląstelėmis nustatyta, kad šis vaistas greitai patenka į ląstelę, lokalizuojasi branduolyje bei slopina nukleino rūgščių sintezę ir mitozę. Nustatyta, kad FARMORUBICIN veikia daugelį eksperimentinių navikų, tarp jų leukemijas L-1210 ir P-388, sarkomą SA-180 (solidinę ir ascitinę formas), melanomą B-16, krūties karcinomą, Lewis plaučių karcinomą ir gaubtinės žarnos karcinomą – 38. Taip pat nustatytas šio vaisto aktyvumas prieš žmogaus navikus (melanomą bei krūties, plaučių, prostatos ir kiaušidžių karcinomas), transplantuotus pelytėms be užkrūčio liaukos. Su gyvūnais atlikti toksiškumo tyrimai parodė, kad, palyginus su doksorubicinu, FARMORUBICIN terapinis indeksas yra palankesnis, o sisteminis toksiškumas ir kardiotoksiškumas mažesni.

KLINIKINĖ FARMAKOLOGIJA Pacientams, kurių kepenų ir inkstų funkcija normali, sušvirkštus 75- 90 mg/m2 šio vaisto į veną, jo koncentracija plazmoje mažėja pagal trieksponentinį modelį. Pirmoji fazė yra labai greita, o terminalinė – lėta (jos vidutinis pusinis laikas – apie 40 val.). Pagrindinio metabolito – 13-OH darinio koncentracija plazmoje kinta beveik paraleliai nepakitusio vaisto koncentracijai, tačiau visą laiką būna mažesnė. Daugiausia epirubicino eliminuoja kepenys. Didelis plazmos klirensas (0,9 l/min.) rodo, kad eliminacija yra lėta dėl ekstensyvaus pasiskirstymo audiniuose. Per kraujo ir smegenų barjerą šio vaisto nepatenka.

INDIKACIJOS FARMORUBICIN sukelia gydomąjį poveikį sergant įvairiomis piktybinėmis ligomis: šlapimo pūslės pereinamųjų ląstelių vėžiu, ankstyvos stadijos krūties vėžiu, metastazavusiu ir pažengusiu krūties vėžiu, stemplės ir skrandžio vėžiu, galvos ir kaklo vėžiu, pirminiu hepatoceliniu vėžiu, ūmine leukemija, ne smulkialąsteliniu ir smulkialąsteliniu plaučių vėžiu, ne Hodžkino ir Hodžkino limfoma, daugine mieloma, kiaušidžių vėžiu, hormonams atspariu prostatos vėžiu, tiesiosios žarnos vėžiu, minkštųjų audinių ir kaulų sarkomomis.

KONTRAINDIKACIJOS FARMORUBICIN skirti negalima: • jei yra stipriai išreikštas kaulų čiulpų funkcijos susilpnėjimas, sukeltas ankstesnio gydymo priešvėžiniais vaistais ar spinduliais; • jei jau suvartota didžiausia kumuliacinė kito antraciklino (pvz., doksorubicino ar daunorubicino) dozė; • sergantiems ar sirgusiems širdies nepakankamumu.

DOZAVIMAS

Įprastinė dozė

Monoterapijai rekomenduojama FARMORUBICIN dozė suaugusiems – 60-90 mg/m2 kūno paviršiaus ploto. Vaistas sušvirkščiamas į veną per 3-5 min. Šią dozę reikėtų vartoti kas 21 dieną (priklausomai nuo hematologinės būklės).

Didelė dozė

Plaučių vėžys

Taikant plaučių vėžio monoterapiją didelėmis dozėmis, epirubicino skiriama tokia tvarka: • smulkialąstelinis plaučių vėžys (iki tol negydytiems pacientams) – 120 mg/m2 pirmąją kiekvieno trijų savaičių ciklo dieną; • nesmulkialąstelinis plaučių vėžys, t.y. stambiųjų plokščiųjų ląstelių karcinoma ir adenokarcinoma (iki tol negydytiems pacientams) – 135 mg/m2 pirmąją kiekvieno trijų savaičių ciklo dieną arba po 45 mg/m2 pirmąją, antrąją ir trečiąją kiekvieno trijų savaičių ciklo dieną.

Krūties vėžys

Nustatyta, kad efektyvios ir gerai toleruojamos kas 3-4 savaites vartojamos iki 135 mg/m2 dozės monoterapijai ir 120 mg/m2 – kartu su kitais vaistais. Ankstyvųjų krūties vėžio stadijų adjuvantiniam gydymui, kai nustatyta metastazių limfmazgiuose, rekomenduojama skirti 100-120 mg/m2 kas 3-4 savaites.

Jeigu kaulų čiulpų funkcija sutrikusi dėl anksčiau taikytos chemoterapijos, radioterapijos, senyvo amžiaus ar navikinės infiltracijos, šio vaisto rekomenduojama skirti mažesnėmis dozėmis – 60-75 mg/m2.

Suminę gydymo kurso dozę galima padalyti ir suvartoti per 2-3 dienas (iš eilės). Jei FARMORUBICIN® skiriama kartu su kitais antinavikiniais vaistais, dozes reikia atitinkamai mažinti. Daugiausia FARMORUBICIN® eliminuojama dėl kepenų veiklos ir išsiskyrimo į tulžį, todėl, jei pacientas serga kepenų nepakankamumu, dozę reikėtų mažinti norint išvengti bendrojo toksiškumo padidėjimo. Jei kepenų nepakankamumas vidutinio laipsnio (bilirubino koncentracija serume 1,4-3 mg/100 ml, t.y. 24-51,3 (mol/l arba bromsulfaleino susilaikymas – 9-15 proc.), dozė mažinama 50 proc., o jei sunkus (bilirubino koncentracija serume > 3 mg/100 ml, t.y. > 51,3 (mol/l arba bromsulfaleino susilaikymas > 15 proc.) – 75 proc. Dėl lengvo ar vidutinio laipsnio inkstų nepakankamumo FARMORUBICIN® PFS dozės mažinti nebūtina, kadangi per inkstus išsiskiria nedidelis šio vaisto kiekis.

Vartojimas į šlapimo pūslę

Papiliarinių šlapimo pūslės ląstelių karcinomai gydyti rekomenduojama instiliuoti 50 mg aštuonis kartus, kas savaitę (prieš instiliavimą vaistas atskiedžiamas 25-50 ml natrio chlorido tirpalo). Jei pasireiškia lokalus toksiškumas, dozę patartina sumažinti (palikti 30 mg). Gydant karcinomą in situ, dozę galima didinti iki 80 mg (priklausomai nuo to, kaip pacientas toleruoja vaistą). Paviršinio naviko atsinaujinimo profilaktikai po transuretrinės rezekcijos rekomenduojama instiliuoti 50 mg (pirmus 4 kartus – kas savaitę, paskui 11 kartų – kas mėnesį).

ATSARGUMO PRIEMONĖS Pirmųjų gydymo kursų metu paciento būklę reikia nuodugniai ir dažnai tikrinti. Būtina atidžiai stebėti leukocitų, eritrocitų ir trombocitų skaičių. Taikant įprastinius dozavimo režimus, leukopenija paprastai būna trumpalaikė. Paprastai leukocitų skaičius mažiausias būna 10-14 dieną po vaisto vartojimo, tačiau per 21 dieną po jo sunormalėja. Prieš skiriant šio vaisto ir, jeigu įmanoma, gydymo metu, reikėtų tirti kepenų funkciją (aspartato aminotransferazė, alanino aminotransferazė, šarminė fosfatazė, bilirubinas, bromsulfaleinas). Eksperimentų su gyvūnais ir trumpalaikių klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad FARMORUBICIN yra mažiau kardiotoksiškas negu jo struktūrinis analogas doksorubicinas. Palyginamojo tyrimo metu nustatyta, kad šių vaistų kumuliacinių dozių, kurios sukelia tokį pat širdies funkcijos susilpnėjimą, santykis yra maždaug 2:1. Pacientams, iki tol negydytiems doksorubicinu, stazinio širdies nepakankamumo atvejų aprašyta tik kumuliacinei epirubicino dozei viršijus 1000 mg/m2. Vis dėlto gydymo metu širdies funkciją būtina atidžiai stebėti, norint išvengti širdies nepakankamumo, panašaus į stebėtą vartojant kitus antraciklinus. Širdies nepakankamumas gali pasireikšti net praėjus kelioms savaitėms po antraciklinų vartojimo, specifinis jo gydymas gali būti neveiksmingas. Kardiotoksinio poveikio pavojus gali būti didesnis pacientams, kuriems iki šio vaisto vartojimo arba jį vartojant švitintas tarpuplautis širdies plote. Nustatant didžiausią kumuliacinę FARMORUBICIN dozę, reikėtų atsižvelgti į potencialiai kardiotoksiškų vaistų vartojimą kartu. Prieš kiekvieną gydymo kursą ir po jo rekomenduojama užrašyti EKG. EKG pokyčiai (T dantelio suplokštėjimas ar inversija, ST segmento depresija ar prasidėjusios aritmijos) paprastai būna trumpalaikiai ir laikini. Nebūtina juos laikyti požymiais, dėl kurių reikia nutraukti gydymą. Antraciklinų, ypač doksorubicino, sukelta kardiomiopatija yra susijusi su ilgalaikiu QRS voltažo sumažėjimu, sistolinio intervalo (periodo iki kraujo išstūmimo, kraujo išstūmimo iš kairiojo skilvelio trukmės) prailgėjimu už normos ribų ir išstūmimo frakcijos sumažėjimu. Labai svarbu stebėti pacientų, gydomų FARMORUBICIN, širdies funkciją. Patartina ją tirti neinvaziniais metodais (EKG, echokardiografijos) ir prireikus matuoti išstūmimo frakciją radionuklidinės angiografijos būdu. FARMORUBICIN, kaip ir kiti citotoksiniai vaistai, gali sukelti hiperurikemiją, kurios priežastis – greitas piktybinių ląstelių žuvimas. Norint šį reiškinį koreguoti vaistais, reikia tirti šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje. Dar nėra informacijos, kuri leistų daryti išvadas apie galimą kenksmingą epirubicino poveikį žmogaus vaisingumui arba teratogeninį ar kitokį kenksmingą poveikį vaisiui. Vis dėlto, remiantis eksperimentinių tyrimų duomenimis, galima manyti, kad šis vaistas gali sumažinti vaisiaus gyvybingumą, todėl nėščiosioms jo vartoti nerekomenduojama. Tam tikromis eksperimentinėmis sąlygomis nustatyta, kad FARMORUBICIN, kaip ir dauguma kitų antinavikinių ir imunosupresinių vaistų, turi mutageninių savybių ir yra kancerogeniškas laboratoriniams gyvūnams. 1-2 dienas po FARMORUBICIN vartojimo šlapimas gali būti raudonas.

ŠALUTINIS PAVEIKIS Šis vaistas gali sukelti ne tik kaulų čiulpų slopinimą ir kardiotoksišką poveikį, aprašytus skirsnyje "Atsargumo priemonės", bet taip pat: • alopeciją, kuri paprastai būna laikina ir pasireiškia 60-90 proc. pacientų (vyrams kartu nustoja augti barzda); • mukozitą, kuris, pradėjus gydyti, gali pasireikšti po 5-10 dienų (paprastai atsiranda stomatitas su skausmingų erozijų sritimis, ypač liežuvio šonuose ir gleivinėje po juo); • virškinimo sutrikimų: pykinimą, vėmimą, viduriavimą; • hiperpireksiją. Retai pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis ir dilgėlinė, galima anafilaksija. Aprašyta retų atvejų, kai pacientams, gydytiems kartu epirubicinu ir kitais DNR pažeidžiančiais antineoplaziniais vaistais, pasireiškė antrinė ūminė mielogeninė leukemija su preleukemine faze arba be jos. Prieš pasireiškiant tokiai leukemijai, gali būti trumpas latentinis periodas.

NURODYMAI, KAIP VARTOTI

FARMORUBICIN leidžiamas į veną arba šlapimo pūslę, išgertas jis neveiksmingas. FARMORUBICIN negalima švirkšti į raumenis arba intratekaliai. FARMORUBICIN negalima maišyti su heparinu (šie vaistai chemiškai nesuderinami, todėl, esant tam tikram koncentracijų santykiui, gali iškristi nuosėdų). FARMORUBICIN galima vartoti kartu su kitais antinavikiniais vaistais, tačiau nerekomenduojama maišyti viename švirkšte.

Vartojimas į veną Šio vaisto patartina švirkšti į vamzdelį, kuriuo tuo metu į veną infuzuojama natrio chlorido tirpalo. Prieš tai būtina patikrinti, ar adata tiksliai pataikė į veną. Tokiu būdu sumažinamas ekstravazacijos pavojus ir užtikrinamas venos praplovimas druskos tirpalu po to, kai į ją patenka vaistas. FARMORUBICIN ekstravazacija injekcijos metu gali sukelti sunkių audinių pažeidimų ir net nekrozę. Sušvirkštus į smulkią kraujagyslę ar pakartotinai švirkščiant į tą pačią veną, galima jos sklerozė.

Vartojimas į šlapimo pūslę

FARMORUBICIN instiliuojama per kateterį. Šlapimo pūslėje vaistas turi būti 1 val. Pacientui reikia nurodyti, kad, pasibaigus šiam laikui, pasišlapintų.

Tirpalo ruošimas

FARMORUBICIN miltelius reikia skiesti steriliame injekciniame vandenyje arba druskų tirpale taip, kaip nurodyta žemiau.

Buteliukas su Tirpiklio kiekis Galutinė koncentracija milteliais 10 mg 5 ml 2 mg/ml 50 mg 25 ml 2 mg/ml

Sterilaus tirpiklio suleidus ant miltelių, buteliuką reikia kratyti tol, kol milteliai pilnai ištirps. Paruoštas tirpalas tinkamas vartoti 24 val., laikant ne aukštesnėje kaip 25(C temperatūroje ir 48 val. – šaldytuve (2 – 8 (C) temperatūroje. Laikyti tamsioje vietoje.

PAKUOTĖ

FARMORUBICIN RD 10 mg buteliuke yra 10 mg liofilizuotų epirubicino hidrochlorido miltelių ir ampulė, kurioje yra 5 ml su tirpiklio (injekcijų vandeniu). FARMORUBICIN RD 50 mg buteliuke yra 50 mg mg liofilizuotų epirubicino hidrochlorido miltelių.

FARMACINĖS ATSARGUMO PRIEMONĖS Asmenys, dirbantys su FARMORUBICIN, turi vilkėti apsauginiais drabužiais, įskaitant akinius, vienkartines pirštines ir apsauginį veido tvarstį. Su šiuo vaistu negalima dirbti nėščiosioms. Viską, kas buvo naudojama vaisto ruošimui, vartojimui arba valymui, būtina sunaikinti laikantis nurodymų. Jei vaisto atsitiktinai pateko ant odos ar į akis, tuoj pat reikia plauti natrio hipochlorido tirpalu, pageidautina su muilu po to plauti vandeniu. Laikyti ne aukštesnėje kaip 25(C temperatūroje.

Šis informacinis lapelis patvirtintas

2004-09-27

Vertė Pfizer Registracijos Vadybininkė D. Jaugienė

Tekstą redagavo G. Vaitiekėnienė