Naujausi straipsniai
Kur tu įstojai?...- Kur tu įstojai?
Vaistų paieška
|
Brulamycin
2011, Vasaris 9 - 01:30
TVIRTINU Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR SAM viršininkas __________ ______________ parašas v. ir pavardė _________ data INFORMACINIS LAPELIS Prekinis vaisto pavadinimas BRULAMYCIN 40 mg/ml Injekcinis tirpalas BRULAMYCIN 80 mg/2 ml Injekcinis tirpalas Sudėtis Veiklioji medžiaga: vienoje ampulėje yra 40 mg (1 ml) arba 80 mg (2 ml) tobramicino (tobramicino sulfato pavidalu). Pagalbinės medžiagos: sulfato rūgštis, dinatrio edetatas, natrio metabisulfitas, injekcinis vanduo. Vaisto forma ir kiekis pakuotėje Tirpalas injekcijoms. Pakuotėje yra dešimt 1 ml ampulių, kurių kiekvienoje yra 40 mg tobramicino arba dešimt 2 ml ampulių, kurių kiekvienoje yra 80 mg tobramicino. Gamintojas Biogal Pharmaceutical Works Ltd., Debrecen, Vengrija Indikacijos Sunkių infekcinių ligų, sukeltų tobramicinui jautrių bakterijų, gydymas. Veikia šias bakterijas: Gramneigiamas aerobines bakterijas: Labai efektyvus prieš Pseudomonas aeruginosa, Proteus rūšis, Klebsiella rūšis, Enterobacter rūšis, Serratia marcescens, Citrobacter, Salmonella rūšis, Shigella rūšis, Providencia ir Acinetobacter rūšis. Gramteigiamas aerobinius mikroorganizmus: Efektyviai veikia Staphylococcus aureus bei Staphylococcus epidermidis štamus. Mažiau efektyviai veikia Streptococcus pyogenes, Streptococcus pneumoniae bei Enterococcus rūšis. Neveikia anaerobinių bakterijų, mikoplazmų ir chlamidijų. Infekcinių ligų, sukeltų išvardintų mikroorganizmų, gydymas: • Apatinių kvėpavimo takų infekcinės ligos (pneumonija, bronchiolitas, sunkus bronchitas); • Odos, kaulų ir minkštųjų audinių infekcinės ligos, taip pat ir nudegimai; • Šlapimo ir lytinių takų sistemos infekcinės ligos (pielitas, pielonefritas, cistitas, epididimitas, ūmus prostatitas, adneksitas, gimdos ir aplinkinių audinių uždegimas); • Antrinis peritonitas; • Septicemija; • Cistinė fibrozė; • Endokarditas. Taip pat kaip ir kiti aminoglikozidų dariniai, tobramicinas vienas yra vartojamas tik šlapimo takų infekcinėms ligoms gydyti. Visais kitais atvejais jis vartojamas kartu su beta-laktaminiais antibiotikais (penicilinu, cefalosporinu) arba su klindamicinu, ar metronidazoliu anaerobinių sukėlėjų atvejais. Prieš pradedant gydymą reikėtų atlikti mikrobiologinį tyrimą ir nustatyti sukėlėjų jautrumą antibiotikams. Jeigu būtinai reikia, gydymas gali būti pradėtas nelaukiant bakteriologinio tyrimo rezultatų, tačiau prieš gydymą reikia paimti mėginius mikrobiologiniam tyrimui. Kontraindikacijos Padidėjęs jautrumas tobramicinui ar daugeliui kitų aminoglikozidų grupės antibiotikų. Santykinės kontraindikacijos: pablogėjusi inkstų funkcija ar esantis klausos ar pusiausvyros sutrikimas. Įspėjimai Kadangi aminoglikozidai pasižymi toksinėmis savybėmis, reikia kruopščiai stebėti klinikinę paciento būklę. Jeigu yra akivaizdus ar galimas inkstų funkcijos pažeidimas arba gydymo metu atsiranda anksčiau buvusios normalios inkstų funkcijos sutrikimo požymiai, rekomenduojama speciali priežiūra ir inkstų bei klausos nervo funkcijų reguliarus patikrinimas. Pasireiškus inkstų, vestibuliarinės ar klausos funkcijos pažeidimui, gydymą reikėtų nutraukti arba atitinkamai pakoreguoti vaisto dozavimą. Greitas didelio aminoglikozido kiekio sulašinimas į veną gali sukelti nervo ir raumens sinapsių blokadą ar kvėpavimo paralyžių, ypač pacientams, sergantiems sunkiąja miastenija (miasthenia gravis) arba Parkinsono liga, arba pacientams, gydomiems tubokurarinu ar sukcinilcholinu. Dėl nepakankamai subrendusios inkstų funkcijos neišnešiotiems kūdikiams ir naujagimiams tobramiciną reikia skirti ypatingai atsargiai. Perdozavimo atveju ar pasireiškus apsinuodijimo vaistu simptomams tobramicino pašalinimą iš organizmo galima pagreitinti taikant pilvaplėvės dializę ar hemodializę. Gydymo metu gali pradėti daugintis vaistui nejautrūs mikroorganizmai. Dėl vaisiaus pažeidimo rizikos aminoglikozidų vartojimas nėštumo metu gali būti pateisinamas tik tais atvejais, jeigu sergama sunkiomis, motinos gyvybei grėsmę keliančiomis infekcinėmis ligomis, kurių negalima gydyti netoksiškais antibiotikais. Tobramicinas išskiriamas su motinos pienu, todėl maitinančioms krūtimi motinoms jo vartoti negalima. Vaistų tarpusavio sąveika Tobramicino nereikėtų skirti kartu su šiais vaistais: - su kitais neurotoksinėmis arba nefrotoksinėmis savybėmis pasižyminčiais antibiotikais, pvz.,: aminoglikozidų ar polipeptidų antibiotikais (stiprėja neurotoksinis arba nefrotoksinis poveikis), - vartojant kartu su stipriai veikiančiais diuretikais gali sustiprėti ototoksinis poveikis, - vartojant kartu su nervo ir raumens sinapses blokuojančiais vaistais (pvz., tubokurarinu, sukcinilcholinu), gali sustiprėti raumenis atpalaiduojantis poveikis (kvėpavimo paralyžiaus pavojus). Dėl tos pačios priežasties vaistą reikia atsargiai vartoti sergant nervų ir raumenų sistemos ligomis,pvz., sunkiąja miastenija (miasthenia gravis). Pacientams, sergantiems Parkinsono liga, o taip pat ir vyresnio amžiaus pacientams vaistą vartoti reikia atsargiai. Jie turi būti atitinkamai medikų prižiūrimi. - aminoglikozidai, sudarydami kompleksus su beta-laktaminiais antibiotikais, slopina vienas kito poveikį (pvz., tobramicinas visų pirma su karbenicilinu ir tikarcilinu), todėl šių vaistų negalima sutraukti į vieną švirkštą arba suleisti į vieną infuzinį tirpalą. Tarpusavio sąveika in vivo išsivysto tik tuo atveju, jei inkstų funkcija susilpnėjusi, o vaistų koncentracijos kraujo serume didelės. Dozavimas Suaugusiems žmonėms 1. Jeigu inkstų funkcija yra normali, įprasta dozė yra 1,0-1,5 mg/kg kūno svorio vaisto kas 8-12 valandų, priklausomai nuo infekcinės ligos sunkumo. Cistinės fibrozės atveju vartojama 6-10 mg/kg kūno svorio vaisto paros dozė, ją dalinant į tris dalis. Šlapimo takų infekcinei ligai gydyti rekomenduojama 1,5-3,0 mg/kg kūno svorio/per parą vaisto dozė. 2. Jeigu inkstų funkcija yra sutrikusi, prisotinamoji dozė yra 1 mg/kg kūno svorio, vėliau vartojama įprasta dozė, tik ilgesniais laiko intervalais. Dozės ir intervalai tarp dozių yra nustatomi remiantis serumo kreatinino kiekiu, kreatinino klirensu ir tobramicino kiekiu serume, kaip nurodyta toliau: Serumo kreatinino kiekis Kreatinino Fiksuota dozė klirensas skirtingais laiko intervalais mg % μmol/l ml/min. Vienkartinė dozė 1mg/kg kūno svorio 1,3 110 80 Kas 8 valandas 1,4-1,9 110-168 69-40 Kas 12 valandų 2,0-3,3 257-327 39-20 Kas 18 valandų 3,4-5,3 335-468 19-10 Kas 24 valandas 5,4-7,2 477-636 9-5 Kas 36 valandas Nurodytas vaisto dozavimo planas turėtų būti taikomas atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę ir laboratorinių tyrimų rezultatų kitimus gydymo metu ir, esant reikalui, keičiamas. Kadangi gali būti žymūs individualūs svyravimai, esant galimybei reikėtų tikrinti tobramicino koncentraciją. Didžiausia koncentracija gali būti išmatuota praėjus 1 valandai po injekcijos arba 30 minučių po 30-60 minučių trukmės infuzijos. Po 1 mg/kg kūno svorio dozės suvartojimo tikėtina didžiausia koncentracija yra 4-7 mg/l, tuo tarpu kai po 3 mg/kg kūno svorio dozės suvartojimo – 9-12 mg/l. Reikia taip koreguoti vaisto dozę, kad mažiausia koncentracija prieš sekančią injekciją būtų mažesnė kaip 2 mg/l. Rekomenduojama sekti tobramicino kiekį kraujo serume pirmųjų 48 gydymo valandų laikotarpyje. Vėliau tyrimus reikia kartoti vieną arba du kartus per savaitę, esant normaliems rodikliams ir nepakitusiai inkstų funkcijai. Sekimo tikslas yra išvengti vaisto kaupimosi. Sutrikusios ar kintančios inkstų funkcijos atveju tyrimus reikia atlikti dažniau. Pacientams, kurių inkstų funkcija yra normali ir vartojantiems vaistą rekomenduojamomis dozėmis 7-10 dienų, toksinio poveikio rizika yra labai maža. Priešingai nei yra paminėta aukščiau, pastovus stebėjimas yra rekomenduojamas, jeigu pacientas priskiriamas didelės rizikos grupei, vertinant pagal toksinį poveikį: - vartojant vaistą ilgiau nei įprastai (7-10 dienų) arba didesnėmis nei įprasta dozėmis, - esamas inkstų funkcijos sutrikimas ar toksinis poveikis klausai ir vestibuliariniam aparatui, - kintanti inkstų funkcija ar įvairios skysčių pertekliaus būklės, - dekompensuota kepenų funkcija, - kartu vartojami nefrotoksinį poveikį galintys sukelti vaistai, - senyvas amžius, - sunkios, gyvybei pavojingos infekcinės ligos. Vaikams: Naujagimiams (mažesniems nei 7 dienų naujagimiams aminoglikozidų pašalinimas yra ilgesnis dėl dar nepakankamos inkstų funkcijos): 4 mg/kg kūno svorio/per parą vaisto dozė, ją padalinant į dvi dalis (kas 12 valandų). Vaistas švirkščiamas į raumenis arba į veną. Kūdikiams: 6 mg/kg kūno svorio/ per parą vaisto dozė, ją padalinant į tris dalis (kas 8 valandas). Vaikams: 6-7,5 mg/kg kūno svorio/ per parą vaisto dozė, ją padalinant į tris ar keturias vienodas dalis. Vaistas švirkščiamas į raumenis arba į veną. Infuzinio tirpalo paruošimas: Intraveniniam vartojimui viena suaugusiam žmogui skirta dozė turi būti praskiesta 0,9 % NaCl arba 5 % gliukozės tirpalu (100-200 ml); vaikams tirpalo kiekis turi būti atitinkamai mažesnis. Veikliosios medžiagos koncentracija tirpale turėtų būti mažesnė nei 1 mg/ml. Infuzinis tirpalas turėtų būti vartojamas tuoj po praskiedimo. Nesunaudotą antibiotiko tirpalą reikia išmesti. Vidutinė gydymo trukmė: 7-10 dienų. Išskirtinais atvejais, pvz., sergant endokarditu, vaistas gali būti vartojamas 3-6 savaites, pastoviai stebint ligonio būklę. Vartojant aminoglikozidus toksinio poveikio pradžios galima tikėtis praėjus 7-10 gydymo dienų. Jeigu gydymas trunka ilgiau, reikia kas 2-3 dienas tikrinti kreatinino kiekį serume ir mažiausiai vieną kartą per savaitę reguliariai tikrinti vaisto kiekį serume. Tam, kad būtų išvengta klausos nervo pažeidimo, paciento kasdien reikia paklausti, ar jis nejaučia klausos sutrikimo, spengimo ausyse ar galvos svaigimo. Jei preparato vartojama ilgai, jeigu įmanoma, reikia kartą per savaitę atlikti audiologinį tyrimą. Šalutinis poveikis Pagrindinis aminoglikozidų sukeliamas šalutinis poveikis yra galimas toksinis poveikis inkstų ir klausos bei vestibuliarinei sistemoms. Šis poveikis gali būti siejamas su aminoglikozidų kaupimusi inkstų žievinėje dalyje ir vidinėje ausyje. Esant tinkamam dozavimui šis poveikis pasireiškia retai ir jo galima išvengti taikant atitinkamą priežiūrą. Nefrotoksinis poveikis yra laikinas, tuo tarpu toksinis poveikis vestibuliariniam aparatui dažniausiai sukelia negrįžtamus pažeidimus. Yra svarbu žinoti, kad pažeistos inkstų ir klausos funkcijos nėra susijusios su padidėjusiu aminoglikozidų toksiškumu. Tačiau tokiems pacientams paskirtas gydymas be atitinkamos priežiūros gali dažniau sukelti tokį šalutinį poveikį. Pirmas inkstų funkcijos pažeidimo požymis yra proteinurija šlapime ir sumažėjusi inkstų koncentracinė geba bei vėliau sekantis padidėjęs kreatinino kiekis serume. Jeigu pradžioje kreatinino kiekis buvo normos ribose, o paskui padvigubėjo ar pakilo iki 50 μmol/l, tai jau reikėtų laikyti vaisto toksinio poveikio požymiu. Galvos svaigimas, spengimas ausyse, svyravimo jausmas arba klausos sutrikimai gali pasireikšti kaip vaisto toksinis poveikis klausos ir vestibuliarinio aparato funkcijai. Klausos pažeidimo atveju iš pradžių sutrinka aukšto dažnio garsų suvokimas, kuris kliniškai negali būti pastebimas ir tampa akivaizdus tik progresuojant pažeidimui. Todėl vartojant vaistą ilgesnį laiką nei įprastai yra rekomenduojama atlikti kontrolinius audiometrinius tyrimus. Pacientams, sergantiems sunkiąja miastenija (miasthenia gravis) ar Parkinsono liga, aminoglikozidų vartojimas retais atvejais gali sukelti raumenų silpnumą. Tai atsitinka dėl vaistų poveikio nervo ir raumens sinapsėms, dažniau tais atvejais, jei didelės aminoglikozidų dozės yra suvartojamos greičiau nei yra paskirta. Šis šalutinis poveikis gali pasireikšti chirurginės anestezijos metu, jeigu pacientui yra sušvirkšta nervo ir raumens sinapsių blokatorių (tubokurarino, sukcinilcholino). Poveikį galima pašalinti pavartojus kalcio. Sunkiais atvejais gali reikti taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją arba ekstubuoti ligonį vėliau nei buvo numatyta. Kitas retai pasitaikantis šalutinis poveikis yra kepenų transaminazių ar bilirubino kiekio serume padidėjimas, kalcio, magnio, natrio ir kalio kiekio serume sumažėjimas, anemija, leukopenija, trombocitopenija. Vartojant tobramiciną taipogi buvo stebėtas karščiavimas, odos bėrimas, dilgėlinė, niežulys, galvos skausmai, šleikštulys ir vėmimas. Tinkamumo laikas Vaisto negalima vartoti pasibaigus ant pakuotės nurodytam tinkamumo terminui. Laikymo sąlygos Laikyti ne aukštesnėje nei 25 °C temperatūroje, nuo šviesos apsaugotoje vietoje. Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. Informacinio lapelio peržiūros data 2005-01-06 Už vertimo tikslumą atsakau: I.Motūzienė, Lukiškių poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Tekstą redagavo: UAB "Medikų žinių leidykla" stilistė Kristina Brimaitė |
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą