Arnikų tinktūra BP (1:10)

informacinis lapelis

Atidžiai perskaitykite visą informacinį lapelį, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija. Šio vaisto galima įsigyti be recepto, tačiau jo reikėtų vartoti tiksliai taip, kaip nurodyta, kad poveikis būtų geriausias. - Neišmeskite lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti. - Jeigu norite sužinoti daugiau arba pasitarti, kreipkitės į vaistininką. - Jeigu simptomai pasunkėja arba 3 dienas nepalengvėjo, būtina kreiptis į gydytoją.

Lapelio turinys

1. Kas yra Arnikų tinktūra BP ir nuo ko ji vartojama

Arnikų tinktūra BP (1:10) odos tirpalas

- Veiklioji medžiaga: 1 ml preparato yra 1 ml arnikų žiedų tinktūros 1:10 (ekstrahentas 70 % (V/V) etanolis) - Pagalbinė medžiaga yra etanolis.

Registravimo liudijimo turėtojas:

AB "Bakterinai preparatai", Taikos 102, Kaunas, Lietuva

Gamintojas: UAB "Valentis", Molėtų pl. 11, LT- 08409 Vilnius, Lietuva

1. KAS YRA ARNIKŲ TINKTŪRA BP IR NUO KO JI VARTOJAMA

Arnikų tinktūra yra natūralių gydomųjų medžiagų preparatas. Arnikų žiedų veikliosios medžiagos helenalino ir dihidrohelenalino esteriai slopina bakterijų ir grybelių dauginimąsi, uždegimą, malšina skausmą bei sukelia antireumatinį poveikį. Arnikų farmakologiniam poveikiui yra svarbūs ir flavonoidų, eterinio aliejaus ir poliacetilenų sukelti pokyčiai.

Tinka sumušimui, išnirimui, patempimui, suspaudimui, nušalimui, kraujosruvai, kraujotakos sutrikimui, venų ligoms (kraujo stazei venose, venų išsiplėtimui, paviršinių venų uždegimui), minkštųjų audinių patinimui po operacijos arba pažeidimo lokaliai gydyti.

2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT ARNIKŲ TINKTŪRĄ BP

Arnikų tinktūrą BP vartoti draudžiama: - jeigu yra padidėjęs jautrumas (alergija) arnikai ar kitiems astrinių šeimos augalams; - ant atviros žaizdos, šlapiuojančios egzemos ir gleivinės.

Specialių atsargumo priemonių reikia: - didesnės koncentracijos arnikų tinktūros skiedinys gali dirginti odą ir gleivinę.

Nėštumas Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Nėščioms moterims arnikų tinktūros galima vartoti tik gydytojo nurodymu.

Žindymo laikotarpis Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Ar preparato sudėtyje esančių junginių prasiskverbia į kraują ir ar išsiskiria su motinos pienu, neištirta, todėl žindyvėms arnikų tinktūros vartoti nepatariama.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas Preparatas, vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, gebėjimo vairuoti transportą ir prižiūrėti veikiančius įrenginius neveikia.

Kitų vaistų vartojimas Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Vartojant lokaliai sąveikos nepastebėta.

3. KAIP VARTOTI ARNIKŲ TINKTŪRĄ BP

Vartoti ant odos. Pažeistą vietą 2 – 3 kartus per dieną reikia patepti keliais mililitrais tinktūros ir švelniai pamasažuoti. Ant pažeistos vietos galima uždėti tinktūros skiedinio (1:10) kompresą ir aptvarstyti. Procedūrą reikia kartoti 5 – 6 dienas.

Jeigu manote, kad Arnikų tinktūra BP veikia per stipriai arba per silpnai, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

4. galimAS ŠALUTINIS poveikiS

Išgerta arnikų tinktūra dirgina gleivinę, sukelia skrandžio ir žarnų uždegimą, nervų sistemos sutrikimą, dažnina arba lėtina širdies ritmą, sukelia kolapsą, todėl ją gerti draudžiama (ji vartojama tik lokaliai).

Retkarčiais atsiranda alerginė ar į ją panaši reakcija (dilgėlinė, niežėjimas). Ant pažeistos vietos vaisto vartojant ilgiau, arnikos sudedamosios dalys gali sukelti odos uždegimą (oda patinsta, atsiranda pūslių) arba egzemą.

Jeigu atsiranda šiame lapelyje neminėtas šalutinis poveikis, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

5. ARNIKŲ TINKTŪROS BP laikymo SĄLYGOS

Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje. Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 ºC temperatūroje. Buteliuką laikyti dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos. Buteliuką laikyti sandariai uždarytą.

Laikymo metu gali iškristi nuosėdų, tačiau jos preparato veiksmingumui įtakos nedaro.

Informacinis lapelis paskutinį kartą patvirtintas 2005 03 01

Spec. redaktorius doc. A. Milašius Tekstą redagavo V. Jurkienė