Aminoplasmal-10 %

TVIRTINU

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas ............................................ Vytautas Basys

INFORMACINIS LAPELIS

Aminoplasmal( 10 (, infuzinis tirpalas

Sudėtis

1000 ml tirpalo yra šių veikliųjų medžiagų: 5,1 g izoleucino; 8,9 g leucino; 7 g lizino hidrochlorido (atitinka 5,6 g lizino); 3,8 g metionino; 5,1 g fenilalanino; 4,1 g treonino; 1,8 g triptofano; 4,8 g valino; 9,2 g arginino; 5,2 g histidino; 7,9 g glicino; 13,7 g alanino; 8,9 g prolino; 1,3 g asparto rūgšties; 3,72 g asparagino monohidrato (atitinka 3,27 g asparagino); 0,68 g acetilcisteino (atitinka 0,5 g cisteino); 4,6 g glutamo rūgšties; 3,2 g ornitino hidrochlorido (atitinka 2,51 g ornitino); 2,4 g serino; 0,3 g tirozino; 1,23 g acetiltirozino (atitinka 1 g tirozino); Pagalbinės medžiagos: dinatrio edetato dihidratas, injekcinis vanduo. Bendras aminorūgščių kiekis 1 litre tirpalo yra 100 g, azoto ( 16 g, kalorijų ( 400 kcal, tirpalo osmoliariškumas ( 885 mosm, titracinis rūgštingumas (iki pH 7,4)- mažiau nei 6 mmol/l, pH yra 5,0 - 7,5. Elektrolitų koncentracija: 57 mmol/l chloridų.

Vaisto forma

Intraveninių infuzijų tirpalas Farmakoterapinė grupė Aminorūgščių preparatas.

Indikacijos

Aminoplazmalis skirtas ligoniams maitinti parenteraliniu būdu, kadangi jame yra baltymų sintezei reikiamų medžiagų. Taip pacientą maitinant, kartu su aminorūgščių preparatu visuomet būtina infuzuoti reikiamą kiekį kaloringų tirpalų, pvz., sacharidų tirpalų. Kontraindikacijos Gyvybei pavojingas kraujotakos sutrikimas, pvz., šokas, ląstelių hipoksija arba acidozė. Šio preparato negalima infuzuoti jaunesniems nei 2 metų vaikams, kadangi jo sudedamųjų medžiagų kiekis neatitinka pediatrijos reikalavimų. Įspėjimas ir specialios atsargumo priemonės Pacientams, kurių aminorūgščių metabolizmas sutrikęs, aminoplazmalio galima infuzuoti tik gerai apsvarsčius naudos ir galimos žalos santykį. Prieš infuziją reikia normalizuoti skysčių ir elektrolitų kiekį organizme: pašalinti hiperhidraciją, hiperkalemiją, hiponatremiją. Kepenų arba inkstų nepakankamumu sergantiems ligoniams medikamento dozę reikia nustatyti individualiai. Atsargiai skirti pacientams, kuriems yra padidėjęs serumo osmoliariškumas. Infuzuojant aminoplazmalio, reikia reguliariai nustatinėti skysčių kiekį organizme ir elektrolitų kiekį serume. Elektrolitai skiriami pagal poreikį. Aminoplasmalis 10 % tinka pilnam parenteriniam maitinimui, kartu skiriant kaloringų tirpalų (riebalų emulsijų ir sacharidų tirpalų).

Sąveika su kitais medikamentais

Kad į 10( aminoplazmalio tirpalą nepatektų infekcija ir nepasireikštų nesuderinamumas, jų nerekomenduojama dėti jokių kitų medžiagų.

Dozavimas Suaugusiems žmonėms Jeigu gydytojo neskirta kitaip, rekomenduojama 10( aminoplazmalio tirpalo paros dozė yra iki 20 ml/kg kūno svorio. Ji priklauso nuo to, kiek ligoniui reikia aminorūgščių, elektrolitų bei skysčių. Infuzijos greitis. 70 kg sveriančiam žmogui 10 ( aminoplazmalio galima infuzuoti ne daugiau kaip 1 ml/kg kūno svorio per val., t. y. lašinti ne daugiau kaip 25 lašus per min. (atitinka 70 ml/val.). Jeigu infuzuojama taip, kaip minėta, didžiausia leidžiama aminorūgščių paros dozė, t. y. 2 g/kg kūno svorio ir infuzijos greitis, t. y. 0,1 g/kg kūno svorio per val., neviršijami. Vaikams. Per parą 3 - 5 metų vaikams rekomenduojama infuzuoti po 15 ml/kg kūno svorio, t.y. 1,5 g aminorūgščių kilogramui kūno svorio, 6 - 14 metų vaikams ( po 10 ml/kg kūno svorio, t.y., 1 g aminorūgščių kilogramui kūno svorio. 10 ( aminoplazmalio tirpalo infuzijos greitis turi būti ne didesnis kaip 1 ml/kg kūno svorio per valandą, t. y. iki 0,1 g aminorūgščių kilogramui kūno svorio per valandą. Ligoniams, sergantiems kepenų arba inkstų funkcijos nepakankamumu, dozę nustato gydytojas. Vartojimo trukmė Aminorūgščių tirpalų galima vartoti tiek laiko, kiek pacientui būtinas maitinimas parenteraliniu būdu. Vartojimo būdas Aminoplazmalis infuzuojamas į centrinę veną. Aminorūgščių tirpalai yra vienas parenterinio maitinimo komponentas. Subalansuotam parenteriniam maitinimui kartu su jomis būtina skirti kaloringų medžiagų , sočiųjų riebalų rūgščių, elektrolitų, vitaminų ir mikroelementų.

Perdozavimas

Pavartojus per didelę dozę arba infuzavus preparato per greitai, gali pasireikšti pykinimas, drebulys, vėmimas, aminorūgščių gali išsiskirti pro inkstus. Tokiu atveju infuziją reikia sustabdyti, vėliau medikamento lašinti lėčiau.

Nepageidaujamas poveikis

Jeigu paisoma kontraindikacijų bei atsargumo priemonių ir infuzuojama rekomenduojama dozė, šalutinis poveikis neturėtų pasireikšti.

PASTABA. Jei pasireiškia šalutinis poveikis, reikia apie tai informuoti gydytoją arba klinikinį farmacininką.

Tinkamumo laikas

Tinkamumo laikas nurodytas ant pakuotės. Jam pasibaigus, 10 ( aminoplazmalio vartoti negalima.

Laikymo sąlygos ir vartojimo instrukcija

Laikyti išorinėje pakuotėje.

10 ( aminoplazmalis tiekiamas vienkartiniais bespalvio stiklo buteliais. Tirpalo likutį reikia išpilti, kadangi kitai infuzijai jis netinka. Jeigu tirpalas neskaidrus, pažeistas butelis arba kamštis, medikamento infuzuoti negalima.

Laikant vėsioje patalpoje aminoplasmalio tirpale gali atsirasti kristalų, kurie ištirpsta lengvai pašildžius butelį.

Paskutinė informacijos peržiūros data

1999 m. lapkričio mėn.

Specialioji redaktorė ( Kauno medicinos universiteto Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedros doc. A. Pilvinienė

Tekstą redagavo V. Jurkienė