Sveiki, parūkaliodavau jau nuo 10-ties metų, nuo 14-kos iki dabar (t. y. 12 metų su trumpom pertraukėlėm, kuomet mėgindavau mesti rūkyti) po pakelį per dieną surūkydavau tikrai. Nerūkau viso labo, šiek tiek ilgiau nei pora savaičių, tačiau šį kartą neapgaudinėju savęs ir žinau, kad labai noriu atsikratyti šio įpročio. Tikriausiai sunkiausia yra tai, kad net nelabai atsimenu savęs nerūkančio ir neįsivaizduoju kaip vienu ar kitu atveju išvis įmanoma nerūkyti. Tuomet pagalvoju kad yra tiek žmonių, kurie šiose situacijose nerūko ir išgyvena. Viename forume radau 5 metimo rūkyti stadijas, kurias daugiau mažiau galiu pritaikyti ir sau: 1-a stadija tai fizinis potraukis, 3-6 dienas vaikščioji kaip psichinis ligonis, ieškai aštrių pojūčių, po to viskas praeina. 2-a stadija psichologiniai įpročiai: iš niekur nieko nueini į balkoną, sapnuoji kad rūkai, vengi rūkančiųjų. 3-a stadija džiaugiesi metęs, giriesi kaip tau gerai ir kaip lengva buvo. 4-a stadija mesti metei, rūkyti iš tikrųjų nebesinori, bet tik pradėjus dirbti ir atsiradus azartui atsistoji nežinia kodėl ir lyg kažką turėtum padaryti. Taip kokį mėnesį būni absoliučiai nedarbingas, žiūri teliką, valgai, pradedi suprasti, kad be rūkymo negali patirti malonumo. 5-a stadija pralauži ledus ir pradedi po truputėlį iš tikrųjų atsikratyti šitos priklausomybės. Šiuo metu esu 4-toje stadijoje ir visiškai sutinku su autoriumi, kad ji pati sunkiausia. Ištempiau pora savaitgalių su alkoholiu, nerūkęs, tačiau ateina momentai kuomet galvoji, nejaugi "šioje" situacijoje, visą savo gyvenimą atsikratysiu tokio malonumo, bet šį kartą nenoriu žvalgytis atgal. Tikiuosi pergyventi šią stadiją, noriu suprasti kad galima nerūkyti tam tikrose gyvenimo situacijose. Manau tas ir yra svarbiausia.