mano gyvenimas buvo baisus, nuo gimimo, visada lydejo alkoholis, gere tevas, po to patevis, pradejo gerti ir mama...sutikau zmogu, istekejau, pasirodo ir jis eme gerti, kankinausi su juo 10 metu...ieskojau sirdziai artimo vyro, pati baisiausia savybe buvo gerimas..., ir i tokius net neziurejau. Pries 1,5 metu sutikau zmogu, pamilome vienas kita,tapome laimingiausiais, artimiausiais, brangiausiais, jis pats puikiausias, nuosirdziausias, paikimiausias, zmogus, koki kada esu sutikusi...mes buvome kartu beveik visada pas mane.Bet vat viena diena jis dingo, neatsiliepia i skambucius, ir pats nieko nepranese, nuvaziavau ir suzinojau, kad jis turi problema su alkoholiu, kad jis kartais uzgeria po 2 savaites ar menesi, ir kad tai kartojasi , kas metai, ar kas puse metu, o kadangi turejo mane, tai isbuvo 1,5 metu... Bandziau jam padeti, parsiveziau pas save, jis nebegere, po 5 dienu,isvyko, ir vel eme gerti,o as maniau kad jau nebegers...ir dabar jis geria, nezinau ka daryti, tapau pati nelaimingiausia, jis nere vienisius, turi mylincius tevus, 2 vaikucius, artimus draugus, mane-pacia brangiausia...Tai buvo jo paslaptis, kuria bijojo man pasakyti,zinodamas kaip as i tai ziuriu...Nezinau kaip pasielgti, kaip jam padeti, ar tiesiog nebepadeti...,bet as ji labai, labai myliu ir jis mane taip pat...tai liga-alkoholizmas, tik kazkokios keistos formos...