Negaliu būt visažinė, bet galvoju, kad alkoholikai tai tie kurie ilgą laiką negeria, o poto užgeria ilgam, pažįstų vieną žmogų, kuris kai jį žmona paliko susiradus kitą,tai gėrė aštuonis mėnesius dien dienon. Vėliau jį giminaitė atvedė į anoniminių alkoholikų susirinkimą. Žmogus atrado gyvenimo džiaugsmą iš naujo, nuo pagrindų susikūrė naują gyvenimą. Pirmus keturis metus negėrė nė lašo, o vėliau į metus kartą atkrenta iki šiol. Tokie žmonės kai geria, tai geria,o kai dirba tai dirba. Tiksliau jie arba geria arba dirba. Tai vienas pavyzdys, kuris tarsi atitiktų tavo pirmam tipui. Na, o apie antrą tipą, kurie gurkšnoja alų kiekvieną dieną, vaikšto tarsi su plėvele ant akių, daugelis dirba visokius ūkinius darbus ir jie nepasigeria praktiškai iki vakaro. Iš šono žiūrint jie tarsi abduje, tai priskirčiau kaip Rugilė rašė girtuokliams. Nenoriu būt kategoriška, bet man atrodo, kad jie nepataisomi. Žodžiu ir vieni ir kiti yra latrai ir parazitai. Aš vieną kartą užsiminiau daktarui kodėl nepadaro tokiems įstaigų su voljerais, kuriuose būtų vandens atsigert ir maisto. Juk nei patys gyvena, nei kitiems leidžia. Daktaras pasakė, kad tai būtų žmogaus teisių pažeidimas. Man iškart kilo klausimas, o ar alkoholikai nepažeidžia savo artimiausių, brangiausių žmonių teisių? Daktaras nusijuokė. Žodžiu yra alkoholizmo problema, bet su susidūręs, kiekvienas sprendžia asmeniškai, savarankiškai. Ne paslaptis, kad gydytis gali tie pas kuriuos yra svarbiausia noras mest gert, o vėliau dar viskas remiasi į pinigus.