Jei neklystų (dabar net suabejojau), bet pagal statistiką iš šimto bandančių mest gert visiškai pavyksta tik keturiem. Pažįstu daug žmonių kurie išsilavinę, apsiskaitę, materialiai apsirūpine ir atrodo jiems nieko netrūksta, bet jie karts nuo karto užgeria, atkrenta. Prisimenu pirmus savo blaivybės metus kai euforija, keisdavo beprasmybės jausmas, nerimas ir baisi nuotaikų kaita. Sunku nusakyti tą jausmą žodžiais. Pradėjau save stebėt iš šono, skaičiau viską apie alkoholizmą kas papuldavo po ranka. Melsdavaus, dėkodavau Dievui už kiekvieną blaivią dieną. Turėjau sieninį kalendorių, kuriame kiekvieną vakarą žymėjau blaivią dieną. Vėliau supratau, kad šitaip „kariavau“ su fiziniu potraukiu. Žodžiu per kančias ėjau į žvaigždes:). Kartais atsisuku atgal pasižvalgyt po praeitį ir ką tu Audra galvoji, aš visumoje laiminga. Nesakau, kad nebūna mano sieloje darganoto rudens ar šaltos žiemos, bet visuomet žinau, kad po rudens ir žiemos, ateina pavasaris ir vasara:). Visko gyvenime būna, visko žmogui reikia, kad laimingas būtų atrodo tiek nedaug. Artimųjų sveikata man kaip ir tau yra labai svarbi. Būk stipri, gydyk savo mažiuką sūnelį. Viskas bus gerai. Aš tuo tvirtai tikiu ir jūsų namus ateis pavasaris:)