Audra labukas. Iš visos širdies linkiu tau ir tavo šeimai stiprybės, ramybės ir Dievulio palaimos!
Aš ištikrųjų atostogavau nuo darbo ir nuo kompo :), retkarčiais užsukdavau paskaityt tavo minčių, bet ir pati mažai rašydavai. Galvojau tavo padangėje taika ir ramybė. Nes dažniausiai žmonės rašo ar ieško pagalbos kai jiems būna blogai, kada viskas gerai, papraščiausiai tylim, džiaugiamės. Normalu, kad pavyzdžiui gerus kelionių įspūdžius kuo ilgiau pasilaikom sau ir kuo mažiau pasakojam, nes kuo daugiau šneki tuo mažiau jų lieka sau :). Taip ir su problemom, jei užsidarai savyje, tai ta našta atrodo kartais nepakeliama, o jei kalbi, rašai, ieškai pagalbos, tai našta tarsi lengvėja. Ją tarsi išbarstai. Audra, aš nenorėjau, kad tu gyventum pagal kažkokias mano susikurtas taisykles. Papraščiau būtų, jei tu jas pati susikurtum. Paskaitau savo ankščiau rašytas mintis ir jaučiuosi tarsi diktatorius. Jei kažkas tau tiko ir padeda, tai džiaugiuos.
Tiesa, perskaičiau, kad tu kaltini dėl gėrimo ne savo vyrą, bet alkoholį. Nepyk, bet juokiausi, nes tai labai naiviai skamba. Pagalvok logiškai tai tarsi būtų, jei tavo vyras nueitų į šoną su kita moterim, tai tu kaltintum ne vyrą, o moterį. Kiekvienas suaugęs žmogus yra laisvas savo pasirinkime, tuo pačiu ir kaltas arba teisus.
Tai tik mano nuomonė. Nori priimk, nori atmesk.