Audra,brangioji,mums kiekvienam Dievas duoda tiek,kiek galim panešti. Tai tarsi išbandymas ant kiek jūs esate stipri. O iš jūsų parašytų pasisakymų, aš manau, kad jus dabar labai , labai stipri. Viskas, kas gyvenime gražiausia jūsų laukia ateityje. Patikėkit. Dėlko aš jums patariau bėgt nuo jo toliau? Todėl, kad jūsų meilė jam, jūsų pačios nepražūdytų. Audra, jūsų istorijoje yra daug panašaus į mano praeitą gyvenimą. Yra posakis, kad kvailiai mokosi iš savų klaidų, o protingi iš svetimų. Nuoširdžiai noriu jums padėt ir nepatirt to pragaro žemėje, kurį pati kažkada perėjau. Ne iš piršto laužtas posakis, kad tik „laikas gydo žaizdas“. Man prireikė šešių metų, kad buvusį vyrą sutikus, nieko, visiškai nieko jam nejausčiau. Audra, tai tikrai ne meilė, tai kažkoks apsėdimas. Meilė be atsako, tai jau kančia. Kam jums jos reikia? Žinau, kad širdžiai neįsakysi...
Audra, turiu stebuklingą maldelę:
Kai mus jėgos apleidžia,
Tu būk jėga, Šventoji Dvasia.
Kai mus liga silpnina,
Tu būk sveikata, Šventoji Dvasia.
Kai mus klausimai vargina,
Tu būk atsakymas, šventoji Dvasia.
Kai mus rūpesčiai kamuoja,
Tu būk išeitis, Šventoji Dvasia.
Kai viskas atrodo beviltiška,
Tu būk nauja pradžia, Šventoji Dvasia.
Kai mirtis artinasi,
Tu būk gyvenimas, Šventoji Dvasia. Amen.
(Anton Rotzetter)