Esu negerianti alkoholikė.Noriu gyvent blaiviai.Iš patirties žinau,kad alkoholikui nieks negali padėti apart Dievo.Prieš dvylika su puse metų buvau nusiritus iki pat dugno.Tuomet man buvo 31 metai.Tik Dievo ir mamos dėka išsikrapsčiau iš to liūno.Dievas apšvietė protą,kai prašydavau padėt,o mama patikėjo manim.Dabar žinau,kad alkoholikui negalima pataikaut,nuolaidžiaut.Jis niekuomet nesupras artimųjų,nes jo vienintelis noras yra gaut alkoholio.Kas baisiausia,kad alkoholizmas yra progresuojanti liga ir pasveikt neįmanoma.Ligą galima tik pristabdyt.Atrodo,paprasta.Vienintelė sąlyga yra negert.Nepadės jokie kodai,torpedos.ALKOHOLIZMAS-FIZINĖ,DVASINĖ IR PSICHINĖ LIGA.Fizinę ligą gydom vaistais,psichinę irgi,o va dvasinė pusė,kad pagytų tai dažnas alkoholikas net nesistengia arba išsivaizduoja,kad jam to nereikia.
Supratu žmones,kurie nori išlaikyt šeimą,bet žinau,kad aukotis ir kęst alkoholikų patyčias yra BEPRASMIŠKA.Tad dar kartą pasikartosiu ir užduosiu klausimą sau:„KUR BAIGIASI GAILESTIS IR PRASIDEDA KVAILUMAS“?