Skaitau ir galvoju:kur baigiasi gailestis ir prasideda kvailumas? Tai taikau sau. Negeriu alkoholio daugiau kaip dvylika metų, bet gyvenu su vyru, kuris į metus du tris kartus užgeria juodai. Tos daugiadienės tęsiasi 10-15 dienų. Daugelis man sako, kad vyras geros dūšios, darboholikas ir verta pakentėt. Dešimt metų mes kartu ir jaučiu, kad mano kantrybės taurė senka. Nenoriu, kad mane užvaldytų baimės, abejonės. Noriu gyvent be alkoholio. Vėlgi, už mane nieks nenuspręs ką pasirinkti. Esu dirbanti, bet materialiai priklausanti nuo vyro, kadangi mano atlyginimas nedidelis. Pradedu kartais galvoti, kad materialus dalykai man laimės neatnešė nei pirmoje santuokoje nei antroje. Atrodo,nieko netrūksta, valgom ką norim, keliaujam, abu turim automobilius, vaikai savarankiškai gyvena ir t.t., o vistiek nerandam tos harmonijos. Tiesa, vyras niekuomet nekelia rankos prieš mane, neina pas kitas, bet tas 10-15 dienų būna, kaip didžiausias košmaras. Bijau, kad jam širdis nesustotų ir t.t. Žodžiu, šiuo metu geria nuo Joninių išvakarių ir dar sustot nenori. Lauksiu kol prašys pagalbos. Pati pradžia būna-dedoksikacija. Gyvenantiems su alkoholikais linkiu stiprybės ir Dievo palaimos!