Sveiki visi, turiu tėvą priklausoma nuo alkoholio. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad jam alkoholis svarbiau už mane. (Mano tėvai išsiskyrę, aš gyvenu su tėvu) Jei galėčiau, aš išvažiuočiau nuo čia kuo toliau, bet deja, negaliu, nepilnametė esu. :( Aš milijoną kartų sakiau tėvui, kad man skaudu matyti, kad jis geria.. Jis man vis atkirsdavo ir atkerta, kad čia yra jo reikalas, o ne mano arba būna taip, kad pasako aš gėriau ir gersiu alų. Jam kalbėk nekalbėjus.. Jam tas pats..
Šiandien smarkiai susipykom. Grįžau namo ir radau jį išgėrusi, vėl bandžiau jį atvest į protą, kad alkoholis prie gero neatves ir man, kaip jo dukrai yra labai sunku. Aš dažnai dėl to verkiu, kad noriu padėt jam, bet jis mano pagalbos atsisako. Aš jauna esu ir jau daug gyvenime mačiusi ir daug kentėjusi. Bet turbūt dėl tėvo daugiausiai kenčiu. Aš šiandien tėvui išsakiau ką galvoju, nieko neslėpdama. Pasakiau, kad man nusibodo taip gyvent, nusibodo tylėt ir žiūrėt kaip jis save žudo, kaip jam geriau alaus nusipirkt, negu drabužį, kad jam svarbiau alkoholis negu aš. Žinot ką jis man pasakė?.. Nepatinka, važiuok gyvent pas motina. Ir va pratrūkau. Niekada jis man to nesakė.. Iki šios vasaros gyvenau pas mamą, bet neseniai atėjau pas tėvą gyvent ir jau tokius žodžius gavau nuo jo pusės. Aš galiu išeit iš tėvo namų, bet paliksiu jį jis iš vis nusigers. Aš net nežinau ką daryt.. PADĖKIT MAN PRAŠAU!!! :(((