Sveiki, manau,kad turiu dideliu problemu ir noreciau,kad ir zmogisko patarimo...O galbut tieisog norisi viska parasyti 'i kazkur' ir tuo pat metu i niekur,nes issakyti garsiai tieisog neturiu kam.
Man 21eri metai,pries dvejus metus mano geriausia drauge,mano artima siela,tiesiog zmogus kuris mane pazinojo geriausiai isvaziavo labai toli,bendravome vis maziau ir reciau.Emiau jaustis labai vienisa,vis reciau kur nors iseidavau,man jos trukdavo.Bendravome daug metu,o as prie zmoniu labai prisirisu,man sunku skirtis,sunku susirasti ka nors 'naujo'.Gyvenau toliau nors ir beprotiskai jos ilgejausi,o kai gaudavau koki laiskeli ar zinute po ilgo tylejimo tieisog apsiverkdavau is dziaugsmo,kad mane pamena,bet jai to taip ir nepasakiau niekada.Tai buvo mano pirmasis zingsnis i tai,kad siuo metu esu absoliuciai atsiskirusi nuo isorinio pasaulio...
Pries pusantru metu,kai jau buvau pakeitusi gyvenimo buda,buvau jautresne ir ramesne,nes 'netekusi' geriausios drauges tieisog nustojau linksmintis,pasidariau visiska naminuke ir suglebau siek tiek nuo bendravimo trukumo,galbut teigiamu emociju trukumo... tai kaip ir sakiau pries pusantru metu mano geras pazystamas,kuris buvo begalo perspektyvus jaunuolis ir protingas ir gabus,jis nusizude.Paciu baisiausiu budu ir iki siol niekam neaiskios aplinkybes.Visiems tai buvo netiketa.Man irgi.Man tai skaudziai trenke per smegenine,per sirdi,per nervu sistema.Jutau,kad pasaulis eina is proto,emiau jo gedeti,kazkaip manjakiskai,lankydavau kapa,verkdavau,mastydavau ir jauciau,kad vis labiau klimpstu i beprotybe.Tuo metu mama kuria labai myliu serga alkoholizmu ir jai ispuole eilinis protrukis,namuose kelioms savaitems uzvire pragaras,ji gerdavo paromis,vogdavo pinigus,nes jos valiuta mes su broliu slepdavome prasidejus eiliniam uzgerimui, zinodami jos liga.Uzsirakindavau duris o ji stovedavo ir i jas belsdavo, kaulydama poros litu ant alaus butelio po 2...3..valandas.Eiline nakti kai ja sugrebe abstinencija as neislaikiusi jos maldavimu jai duoti pinigu paklausiau,nejau jai velnio lasai svarbesni uz mane? Beabejo,tuo metu isgirdau teigiama atsakyma,uz ja kalbejo jos liga..taciau man to uzteko,buvau ir taip pazeista o mane tie zodziai tieisog nuzude is vidaus.Puoliau i isterija,skambinau draugui,maldavau atvaziuoti,man padeti,ka nors padaryti...nes nezinojau ka man daryti,nes nieko nebegalejau padaryti,bijojau pati saves,negalejau mastyti,viskas susikaupe ir jauciau,kad as tai nebe as.Taciau jis is savo neikainojamo laiko negalejo man skirti nei trupucio.Galu gale paliko mane ir jis,nes tieisog manes nebesuprato.As jo nekaltinu,juk ir pati saves nebesupratau.Tik skaudu,kad jis netgi nepabande...O iseidamas pasake 'tu tik sita...nesizudyk'.Pasijutau kaip idiote,kaip ligone,kuria meta nes ji niekam tikusi,taciau tuo mat metu uzjaucia ir gailisi.Tad likau visiskai viena.Visiskai.Nesuprasta ir niekada niekam nepasakojusi ka istiesu jauciu,kokiu minciu kruvos veisiasi mano galvoje,kokiu nesveiku ideju ir kokius nenupasakojamus jausmus as bent jau noreciau pabandyti kam nors nupasakoti...
Stai jau daugiau nei metai gyvenu savo vidiniame pasaulyje,mano normalioji,sveikoji ir senoji as peikia mane,sako,kad apsileidau,nusilpusi suklupau ir nebesugebu atsikelti..o dabartine as istiesu nebesugeba atsikelti,ka nors pakeisti.Naktimis nemiegu,dienas pramiegu,beveik nematau sviesos...vakare nueinu i darba ir vel gryztu i namus...nesusitinku jokiu nauju zmoniu,nevaikstau i jokius renginius,neturiu jegu mokytis,vengiu pazystamu...nes zinau,kad jie mane pamate pasibaisetu,nes dabar nebeatrodau taip kaip atrodziau anksciau...nieko nebebijau,niekuo nebesidziaugiu,nieko nesiekiu,apie nieka nesvajoju.Rodos liko tik tokie norai - parukyti,pasiklausyti muzikos ir uzmigti.Man baisu del saves,kartais baisu o kartais saves tieisog neapkenciu..dvi emocijos - gailestis ir neapykanta..tai viskas ka jauciu sau.As kaip apsesta kazko...as ,as buvau tokia aktyvi,optimistiska,gerai mokiausi,turejau daug draugu...bent jau taip maniau...manes visur buvo daug,as buvau patraukli.O dabar teliko karikatura senosios as...karikatura is pacios blogiausios puses...
As tieisog noriu ismananciu zmoniu patarimo,ar man depresija? kas man? galbut as tieisog nevykele? man niekada nieko panasaus nebuvo nutike.Man baisu.Ar jau viskas? 20 metu ir isejau i pensija? ...Palieku el.pasta,as su idomumu perskaitysiu Jusu laiskus,man idomi Jusu nuomone,as busiu dekinga uz patarimus.Taip,man jusu reikia,kaip tai bebutu apgailetina,nes i akis kam nors pasakyti,kad man reikia pagalbos nedristu...
[email protected]