sveiki, perskaiciau daug istoriju, ir keliose siuloma kreiptis i specialistus pagalbos, o kaip elgtis tada jeigu neturi jegu kazkam apie tai prasitarti visa gyvenima viska kaupi savyje, pries kitus apsimetineji linksmu zmogumi kad tik niekas nesuzinotu, kad ir kaip tos pagalbos noretusi bet cia man tas ir trukdo niekada neisdrysiu kazkam pasipasakot apie savo problema neturiu tiek valios kad galeciau nueit pas specialisto ar siaip apskritai kam nors prasitart, baime nerimas nepasitikejimas savimi stipresni uz nora pasveikti, kaip perlipti per save, tikrai zinau jog kitam zmogui as tikrai niekada negalesiu pasipasakot,kiekviena karta pagalvoju apie tuos specialistus, kad jie galetu man padeti bet tai ir lieka tik mintimis ir tikrai zinau kad tai ir liks mintimis, dar kazkas minejo ko cia tam internete lankomes manau kaip ir dauguma ieskome draugu kuriems galetume pasipasakot apie savo problemas ir kad tie draugai butu nepazystami zmones, taigi zinome jog nepazystamam zmogui pasipasakot visada lengviau, nes esi garantuotas kad nesuzinos tavo seima draugai ir kiti artimieji...laikykites visi...