Perskaiciau daug istoriju ir su kiekviena isgyvenu. Sunku suvokti kaip gali apsiversti tavo gyvenimas aukstyn kojom... Viskas prasidejo labai graziai laukem su vyru gimstancio sunaus buvom laimingi kai gime sunus panirau i depresija dar tada nesuvokiau kas man yra,nieko nenorejau daryti buvo nesvarbu verkiantis sunus niekas nebuvo miela as jokio palaikymo negavau visi mane peike,kad as beviltiska nieko nesugebu nieko nedarau,paskui prasidejo migrena bemieges naktys,skyremes ir taikemes su vyru, tai mane paveike dar labiau likau viena su vaiku ant ranku ir visa laika galvoju ka tokio padariau,kad taip mane gyvenimas baudzia...daznai galvoju apie savizudybe,bet kai paziuriu i sunu suvokiu,kad negaliu jo palikti... neturiu su kuo pasikalbeti neturiu kam issipasakoti... nieko nenoriu niekas neteikia dziaugsmo jau praejo 3metai sveriu vos 45kg sunku pasveikti nuo to kai taves nesupranta niekas tau nepadeda , gal kas zino gera psichologa kuris dirba su tokiais zmonemis kuriem reikia pagalbos... buciau labai dekinga...