Pries 10metu susirgau sia liga.Nesinori net prisiminti kokius kelius perejau,kiek vaistu buvo nupirkta ir veliau ismesta,jie nepadejo.Buvau kaip bandomoji ziurke metoma nuo vienu gydytoju iki kitu.Jokie psichologai man nepadejo,o ir pati buvau be jegu kovoti su savo busena. Po geru metu kamavimosi pakliuvau pas psichiatre ir galiu pasakyti savo nuomone...Tik jinai mane istrauke is sio liuno.Geriau antidepresantus,daug bendraudavau su ja,mane tai pardasindavo,uzsiemiau autogeninem treniruotem ir tik visa tai sujungus i kruva tapau stipresne.Atakos silpnejo bei retejo,ramiau iseidavau is namu ,ramiau pasilikdavau ir namie viena,kol pagaliau po ilgo gydymo laikotarpio pasveikau.Labai gerai pamenu,kai psichiatre mane ramindavo,kad nebijokit-neisprotesit,si liga visam gyvenimui,bet su ja galima susidraugauti,busit jautresne aplinkai ir su metais ismoksite su savimi susitvarkyti pati,kad liga "myli" stresa ir ateity nuo patiriamu stresiniu situaciju gali peraugti tik i depresija.......... ,kas man ir nutiko...Siuo metu gydausi antidepresantais,yra nerimas,bet be panikos ataku,vaikstau pas nuostabia psichiatre(kita,nei anksciau),kuri isklauso,pataria,labai ramaus budo,tolerantiska,svelnaus balso,esu labai dekinga jai ir visa tai neprivaciai,tokiu gydytoju reta.Mano nuosirdus patarimas visiems(tai tik mano nuomone),o rinktis Jums patiems-negaiskite laiko ieskodami psichologo,jie "gydo"labiau isoriskai,gyvenimiskai,nesigilindami i smegenu motorika,ko pasekoje rezultatas nulis..Psichiatrai gydo nuodugniau,apimant bendra ligos bei paciento asmenines erdves visuma,o tai eina tik i nauda...Kas sako,kad medikamentai nepadeda,su tuo drystu nesutikti,manau,kad tik kompleksinis gydymas isvaduoja is ligos gniauztu,bei padeda stipreti,tiek dvasiskai,tiek fiziskai,to visiems ir linkiu...