Ar as sergu depresija?...nezinau ar taip reikia vadinti tai ka as jauciu.Man 18 ir galiu drasiai teigti jog asaros tai mano gyvenimas.Bet manau, kad dabar priejau pati gala,nes sviesos cia isvis nera.Baigiau mokykla ir universitete pirma kursa.Po to meciau,nes tai buvo ne man,stojau kitur,bet neistojau.Dabar darau visiska nieka.Darbo nerandu,sedziu namie istisas dienas prie kompiuterio,jeigu ir iseinu-tai norisi atgal namo.Naktimis nemiegu-tiesiog galvoju galvoju ir dar karta galvoju,kokia as nevykele.As per savo visa grazia pauglyste nenuveikiau nic nieko kuom galeciau didziuotis ar dziaugtis.Jauciuosi taip lyg buciau issvaiscius laika niekam.Jau 3 vaikinai mane atstume,nors as pati manau,kad as nieko blogo nepadariau,bet jie tiesiog mane ignoravo.Dabar labai isgyvenu del vieno draugo,jei jis yra draugas.Labai geras atrodo,bet manes nesupranta ir net ignoruoja.Visada verkiu ir sirdi taip skauda,kad atrodo isgraus mane visa.Ne karta sakiau ,kad nebenoriu gyventi-visa pykti lieju ant artimuju.Po to gailiuosi.Is viso priejau tokia isvada,kad as niekas.Kad zemeje yra zmoniu,kurie dziaugtusi turedami ka as turiu,o as ne.Nejauciu laimes,meiles,nieko.Kartais uzsimerkiu ir maldauju ,kad pranykciau,kad mano gyvenimas butu istrintas.Nebeisivaizduoju,kaip galeciau pradeti viska is naujo,atrodo niekada nemaciau tokio zmogaus,tokio bejegio ir jo niekas nesupranta ir nenori suprasti.NORIU NEBEEGZISTUOTI.