Sveiki, man 23-eji, perskaičiau daugelį komentarų ir man pasidarė labai liūdna, kad esame tokie jauni žmonės ir tokie pasimetę gyvenime. Tame tarpe esu ir aš. Man daugelis dalykų nesiseka, aš baigiau aukštąjį mokslą, atrodo turiu visus socialinius įgūdžius, fiziškai esu sveika, bet... vis kažkas ne taip... nerandu savęs ir savo gyvenimo kelio... kiekvieną dieną esu vis nelaimingesnė ir neturiu absoliučiai nieko kas mane palaikytų ir suprastų, aš stengiuosi būti tvirta asmenybė ir daugelis taip mano, tačiau taip pavargau nuo to, kokie žmonės savanaudiški ir piktavališki yra, aš nuoširdžiai paspausčiau ranką tam žmogui, kuris atlaiko didelį spaudimą ir vis nepasiduoda. Nežinau kaip taip gali būti. Su depresija susidūriau pabaigus mokslus, nelabai sekasi susirasti darbą, kuriame jausčiausi reikalinga ir kuriame galėčiau realizuoti savo idėjas. Žinau, kaip gali atrodyti iš šalies, bet man tikrai yra sunku susidoroti emociškai, aš vis bandau, bet kaip šypsenos nėra taip nėra. Linkiu sau ir kitiems stiprybės.