Sveiki esu Mantas, man 25m. Ir kaip daugelis čia esančių po truputį leidžiuosi dugno link, be abejo norėčiau viską pakeisti, bet bijau kad per vėlu nebe 18 jau ir nieko pakeisti nebeišeis nes nuo manęs tai nebepriklauso. Neturiu draugų, vos kelis pažįstamus, kurie mato tik mano kaukę, nes nenoriu jų užkrauti savo problemomis, neturiu merginos nors ir norėčiau, bet atvirai pasakius jau nusibodo mėginti, nusibodo pastovūs ignoravimai, netikros priežastys, nenoras bendrauti, aš suprantu kad nesu super išvaizdus milijonierius, bet ne iki tokio lygio kad ignoruotų visi, nejaugi aš tikrai brokas, kodėl? Kiek laiko dar tai tęsis, netgi pradėjau sportuoti numečiau svorio, pradėjau bendrauti su viena man patikusia mergina, iš pradžių viskas buvo normaliai bet ji "žaidė už dvi komandas" aš nesu visiškai kvailas ir tokius dalykus suprantu, savavališkai atsitraukiau, nes nenoriu kad mano antroji pusė būtų nelaiminga su manimi jeigu aš esu per prastas, taigi praėjus keliems mėnesiams, ji pradėjo vėl rodyti man dėmesį, o aš labai lengvai prisirišu prie žmonių todėl man tai buvo malonu, tačiau jaučiu kad aš nesu įdomus nes manęs nieko neklausia, o kai aš paklausiu ignoravimas, aš gi matau kad tu perskaitei mano žinutę, nejaugi tave tai užveda? O susitikus prasideda melas kad tu negalėjai atrašyti nes..... Aišku aš nieko nesakau nes nenoriu įžeisti, bet mane tai žeidžia labiau, klausiu kaip praėjo diena jau tik iš mandagumo ir laukiu atsakymo valandomis bet gi nieko. Bet kam tada reikia rodyti tą netikrą dėmesį. Dabar mėginu bendrauti su mergina gera pažįstama kuri gan neseniai išsiskyrė su vaikinu kuris pasielgė labai šudinai ir vos jos nenuvarė iki depresijos, tačiau ji labai stipri susitvarkė ir tikiuosi kad ji laiminga, bet aš bijau kad nieko neišeis nes manau kad ji per gera ir aš nesu toks stiprus kaip ir ji. Nebesuprantu nejaugi aš tiek sugedęs? Nusibodo neigiamos emocijos tiek darbe tiek savyje.

Atsiprašau jeigu kam nors tai pasirodys juokinga ir atsiprašau už galybę klaidų.