Sveiki. As nebegaliu daugiau... Man 20 metu. Turiu vyra. As ji labai myliu taciau musu santykiai nera is lengvesniu. Labai daznai pykstames greiciausiai del mano susikto sunkaus charakterio. Aisku ir pas ji ne ka geresnis. Taciau mes turim sunkumu pinigu atzvilgiu ir mane tas varo i nevilti.. As pas gydytojus nebuvau taciau 100% jog sergu depresija. Sanatorijoje vaiksciojau pas psichologa ir man patiko. Tada man buvo 16 metu. Apskritai mano sunkokas gyvenimas. Patycios, namuose ne per saldziausia.. Nebuvo saldus gyvenimelis. Su vyru kai nesipykstame tai buna laimingiausios dienos mano gyvenime. Neseniai as padariau kai ka blogo ir dabar neisivaizduoju ka as sau pasidarysiu jei jis mane paliks. As tikiu kad be jo as nebeturesiu tikslo gyventi. As labai noriu su kuo nors pabendraut. Nes patys manau dauguma zinot kad seimoje yra dalyku kuriu nepasakysi o ir su vyru ne apie viska pasikalbesi.. Noreciau pas psichologa nueiti taciau man geda. As labai nenoriu pripazinti to kad man depresija. Kad man yra toli grazu neviskas gerai.. Nzn jei kazkam idomu parasykite pabendrausime gal net kartu pasirysime nueit pas psichologus:))) p.s. cia tik uogytes ka parasiau...:/ ir nuo to liudniau darosi.. Vienu zodziu heeelp