Auksiniai tavo žodžiai Liana. Pritariu visu 100%. Paauglyste tikrai sunkus metas kiekvieno gyvenime, kai mums atrodo, kad reikia ir galima viska aplinkui pakeisti ir tada viskas bus gerai, visi bus laimingi, bet panašu kad tik mes tai suprantame, o kitiems tai nerupi. Ir aš galvojau, kad kai aš užaugsiu aš darysiu viską teisingai. Užaugau ir po nemažai mėginimų ir ieškojimų aš supratau, kad (vėl pasikartosiu)kitų žmonių ir gyvenimo aplinkybių kurios įvyksta mūsų gyvenime mes negalime pakeisti. Vienintelis dalykas kurį mes kiekvienas galime keisti tai esame mes ir mūsų požiuris į tai, kas vyksta aplinkui. Kai mes tai suprantame ir sąmoningai pripažystame, kad mūsų laimė yra mūsų pačių, o ne kitų rankose pamažu ateina palengvėjimas. Žinoma kažkas mūsų aplinkoje nepasikeis, kažkas gal būt pasikeis, bet kai mes pakeisime savo požiurį į tai ko negalime pakeisti, tai nebeturės mums tokios triuškinančios ir depresiją varančios galios. Ir žinokit požiūris nepasikeičia per naktį ar iš pirmo karto. Reikia daug ka išbandyti, nusivilti, kad galiausiai sau pripažintume, kad tėra tik vienas kelias - dirbti su savimi, ravėti piktžoles iš savo sąmonės, sėti geras mintis, jas laistyti ir prižiūrėti. Ieškokime prasmės, ieškokime gyvybės šaltinio savo gyvenime, ir anksčiau ar vėliau mes suprasime, kad nė viena kančia kurią mes patyrėme šiame gyvenime nebuvo tuščia ar beprasmė. Stiprinkim vieni kitus. Dalinkime savo meilę nelaukdami atsako.