Sveiki visi,

Kiekvienas žmogus yra vertingas. Tiems, kurie jaučiasi nevertingi ir nieko nesugebantys noriu pasakyti tokį palyginimą iš kiekvieno gyvenimo. Jeigu, musu lietuvos žmones ar sakykim musu aplinkos žmones galima butu apjungti i viena kuna, su rankom kojom galva ir t.t ir sakykim
mums visiems kartu sutartinai bedirbant(begyvenant)... šmirkšt ir įsipjaunam pirštą, arba ne ėjom paslydom ir lužo koja. Viskas... pirštas arba koja tampa nebenaudingi, nes mes nebegalim ant jų pristoti ar su jais kažką daryt. Tai ką dabar mums reikia tą pirštą nupjaut ar koją nukirst??? pamastykit apie tai. Neskubėkit. Apsidairykit aplinkui. Paieškokit pavyzdžių, kaip žmonės elgiasi tokiais atvejais, o gal visi puola kapot sau pirštų ar kojų, vien tik todėl
kad dabar dar nežino, kaip susitvarkyt su tuo ka gyvenimas jiems davė. Pasitraukti visada suspesite, bet, manau, kad kiekvienas vaikas... giliai širdyje norėtų turėti tėtį, kad ir koks jis butų. Nežinau situacijos, bet mano galva didžiausia blogybė yra pasitraukti. Taip niekada negalėsit pakeisti esamos situacijos į kažkokią geresnę. Po nakties
visada ateina diena, nors ta naktis ir poliarine. Ieškokit šviesos savo gyvenimui. Kas ieško savo problemos sprendimo - tas jį suras, tik nesustokit ieškoti. Gal reikia eiti ieskoti kažkokio patarimo pas profesionalus ar šiaip pas protingus žmones. Jei sakysit, kad jau viską išbandėt ir nieko, tai aš jums sakau, kad jus klystat, nes jus dar neradot to vienintelio teisingo savo problemos sprendimo kelio, nes jis kažkoks turi būti. Turėkit vilties. Jūs jį surasite. O pasitraukus iš gyvenimo butų, manau, tas pats kas nukirsti sau ipjautą pirštą. Jo paskui nebus kuo pakeisti, nors jis kažkoks ir nebenaudingas ar luošas tapo. Stiprybės