Sveikos paneles:) Visai neseniai ir man teko daug ka patirti - suzinojau kad pastojau. Nors vaikinas visa laika buvo kalbejes kad neleistu man darytis aborto, kai suzinojom kad laukiuosi net nesipriesino, visa tai mane truputi skaudina. As pati visa gyvenima buvau pries abortus, bet kai jau paciai taip nutiko, maniau kad tai bus geriausias variantas. Taigi, susiradau klinika kurioje visa tai gali padaryti ir pasiryzau - mano mazyliui buvo dar vos 2,5 savaites. Nestumo nutraukimo metu viska jauiciau, atrodo kad kazka siurbia is pilvo, bando atplesti, taip skaudejo - norejosi kad greiciau visa tai liautusi...Procedura truko labai trumpai gal kokias 2 min, tik pats vaistu suveikimas uztrunka, taciau tos 2 min kaip visa amzinybe ejo. Kai viskas baigesi isejau is klinikos ir verkiau - zinojau kad tai musu pasirinkimas, bet niekada to nedaryciau, nenoreciau jaust visko ka jauciau kai siurbe mano mazyli. Dabar gyvenu toliau, bet bijau myletis, kartais skauda pilva, bijau komplikaciju kurios gali nutikti ateityje, daznai grauziu save.. Patariu visom kurios dar neesat apsisprendusios nedaryti to, o tos kurios ta,m pasiryzote susitaikykite su tuo jog viskas ka patirsit liks visam gyvenimui..