Ištekėjau 1980 metais, baigus vidurinę, tai buvau 18 metų. Mano vyras buvo šeimos draugės posūnis. Abiems šeimoms reikėjo susigiminiuoti, o man rūpėjo stojamieji, tai mano nuomonės kaip ir nelabai kas paisė, nors aš norėjau ilgiau padraugauti, sovietmečiu nieks nedraugavo :D.
Pirmiausia santuokoje iškilo gana didelis skirtumas seksualinio išprusimo aspektu. Dar prieš vestuves man apsistojus pas jį bute jis manė paėmė ir pasiguldė. Būdavo kad jo neprisileisdavau, ir tikrai būdavau suprasta. Bet santuokos pradžioje, kai neprisileidimas truko apie savaitę ir pasibaigus supratingumui įvyko konfliktas aš tiesiog išrėkiau jam įveidą, kad jis neturi jokios vyro teisės. Iškart gavau antausį (tam kad nuleisčiau toną)gavau antrą antausį (matyt turėjau suprasti kad vyras turi teisę), vyras nutvėrė už rankos ir nusitempė į miegamajį, už bandymą ištrūkti gavau trečią antausį po kurio mano vyras lovoje man išaiškino visas vyro teises ir žmonos pareigas. Net labai mylinčio vyro kantrybė ir tolerantiškumas turi ribas. Dabar vyrai dažniausiai išsiskiria, mano jaunystėje skyrybų nebuvo, už tat buvo vyro žodis. Mūsų šeimoje tokie aštrūs konfliktai buvo du.