Naujausi straipsniai
Senelė sako savo anūkui...Senelė sako savo anūkui:
Vaistų paieška
|
Vienapiestė gudobelė
2010, Balandis 14 - 08:03
Vienapiestės gudobelės yra neaukšti, iki 6 m. išaugantys krūmai arba medeliai. Žiedai balti ar vos rausvi(kai kurių veislių raudoni, būna ir pilnaviduriai), sukrauti skėtiškomis kekėmis. Žydi gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Vaisiai- smulkūs, maždaug 1cm skersmens obuolėliai, dažniausiai vadinami gudobelių vaisiais(juos galima būtų vadinti gudobuoliukais), sunoksta rugsėjo mėnesį ir išsilaiko iki vėlyvo rudens, o jeigu nenulesa paukščiai, išlieka ir žiemą. Vienapiestės gudobelės paplitusios beveik visoje Lietuvoje, tačiau nėra dažnos. Aptinkamos šlaituose, pamiškėse, pakrūmėse, pakelėse. Geriausiai auga atvirose vietose, nors pakenčia nedidelį pavėsį, bet miškuose ir krūmuose žydi negausiai, menkai dera. Paprastai įsikuria gana sausame ar vidutiniškai drėgname molio arba priemolio, rečiau- priesmėlio dirvožemyje. Be vienapiesčių gudobelių, Lietuvoje savaime dar auga miškinės gudobelės, o parkuose ir soduose, miestų želdynuose veisiamos dar keliolikos rūšių gudobelės. Miškinės gudobelės pasižymi labai panašiomis gydomosiomis savybėmis kaip ir vienapiestės gudobelės, todėl vienas jų galima pakeisti kitomis. Lietuvišką šios genties augalų pavadinimą pirmasis vartoti ėmė J.A. Pabrėža, tačiau neaišku, ar sugalvojo jį pats, ar perėmė iš gyvosios kalbos. Liaudiškų gudobelių vardų nedaug: jovaras, jovarėlis, kaulinis, subinkaulis, vilkobelė. Vilkobelėmis šie augalai vadinti Kretingos apylinkėse. Šis pavadinimas tikriausiai perimtas iš latvių- vilkābele. Įdomu tai, kad įvairiose Lietuvos dalyse kaimuose gudobelės žmonės nuo seno vadina krakatūzais. Aišku, kad tai smarkiai iškraipytas mokslinis Crataegus vardas. Iš vienapiesčių ir kai kurių kitų gudobelių pagaminti preparatai labai vertinami ne tik liaudies, bet ir šiuolaikinėje medicinoje. Dažniausiai vartojami gydant įvairius širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimus bei ligas. Vienapiesčių gudobelių preparatai pagerina širdies raumenų kraujotaką ir padeda normalizuoti širdies ritmą. Svarbiausia veiklioji medžiaga yra flavonoidai. Jie turi stiprių antioksidacinių savybių, todėl apsaugo kraujagysles nuo senėjimo arba padeda joms atsinaujinti. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad preparatai (paprastai arbata arba tinktūra) iš vienapiesčių gudobelių vaisių ir žiedų stiprina širdį, mažina arterinį kraujospūdį. Jais gydomi dėl amžiaus, uždegimo, aterosklerozės arba širdies nervų ligų susilpnėję širdies raumenys. Gerų gydymo rezultatų pasiekiama, jeigu arbata vartojama pakankamai ilgai. Galvos smegenų kraujotaką, drauge ir atmintį, gerina preparatai, pagaminti iš vienapiesčių gudobelių ir dviskiaučių ginkmedžių. Vienapiesčių gudobelių vaisių ir žiedų antpilas taip pat slopina spazmus, skatina šlapimo skyrimąsi, vartojamas kaip švelniai veikiantys raminamieji. Gudobelių vaisiai valgomi švieži, iš jų gaminami džemai, galima konservuoti. Kai kuriose šalyse džiovinti gudobelių vaisiai sumalami ir jų įmaišoma į miltus kepant pyragus ar duoną. Teigiama, kad gudobelių vaisiai suteikia malonų kvapą ir skonį. Labai jauni vienapiesčių gudobelių ūgliai vartojami maistui. Jais skaninamos salotos, mišrainės. Patiekalai įgauna malonų, riešutus primenantį kvapą. Iš jaunų džiovintų lapų verdama arbata, galinti pakeisti arbatmedžio lapelių arbatą. Išdžiovintos ir paskrudintos sėklos yra geras kavos pakaitalas. Vienapiestės gudobelės, ypač kai kurios jų veislės, auginamos dekoratyviniuose želdynuose, tinka gyvatvorėms, nes pakenčia karpymą. Vienapiesčių gudobelių mediena kieta, tvirta, bet sunkiai apdorojama. Naudojama drožinėjimui, iš jos gaminamos įrankių rankenos.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą