Trilapis pupalaiškis

Trilapiai pupalaiškiai yra daugiamečiai, 15-40 cm. aukščio, ilgus šakniastiebius išauginantys augalai. Lapai trilapiai, su ilgais lapkočiais. Lapų lapeliai panašūs į pupų lapus. Žiedai balti arba rausvi, susitelkę kekėmis belapio žiedynstiebio viršuje.

Trilapiai pupalaiškiai žydi gegužės-birželio mėnesiais, nors pavienių žydinčių augalų pasitaiko ir liepą. Aptinkami šaltiniuotose žemapelkėse ir tarpinėse pelkėse, aukštapelkių pakraščiuose, liūnuose, pelkėjančių ežerų pakraščiuose, užutekiuose, kartais šlapiose pievose, pievų balose, šlapiuose juodalksnynuose. Trilapiams pupalaiškiams svarbu, kad dirvožemis būtų nuolat šlapias, gali augti vandenyje. Šviesomėgiai augalai, krūmuose ir miškuose blogai auga, mažai žydi. Esant palankioms sąlygoms, sudaro gana didelius sąžalynus.

Trilapių pupalaiškių ištekliai Lietuvoje nedideli. Šių augalų gerokai sumažėjo dėl to, kad buvo nusausinta daug pelkių. Kitose Europos šalyse trilapiai pupalaiškiai reti, o kai kuriose šalyse ši rūšis įrašyta į raudonąsias knygas. Kadangi gamtoje šių augalų ištekliai nedideli, o vaistinė žaliava turi didelę paklausą, Europos Tarybos reglamente dėl laukinių augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos yra reikalavimas, kad trilapių pupalaiškių žaliava ir iš jų pagaminta produkcija, įvežama arba išvežama iš Europos Sąjungos šalių, turi būti registruojama pagal Vašingtono (CITES) konvencijos reikalavimus.

Trilapiuose pupalaiškiuose daug karčiųjų glikozidų, rauginių medžiagų, vidutiniškai 0,35 procento alkaloidų, saponinų, daug mineralinių medžiagų. Gydymui naudojamos visos pupalaiškių dalys, bet labiausiai tinka džiovinti lapai. Šviežių lapų geriau nenaudoti antpilams ar nuovirams, nes gali sukelti vėmimą.

Iš trilapių pupalaiškių pagaminti preparatai nuo seniai vartojami skrandžio ligoms gydyti ir organizmui stiprinti, tačiau jų patariama vengti sergant skrandžio uždegimu arba esant skrandžio infekcijai. Šių preparatų taip pat negalima vartoti viduriuojant, sergant dizenterija ar kolitu. Trilapių pupalaiškių antpilas turi uždegimus slopinančių, sutraukiamųjų, vidurius laisvinančių, skrandžio sekreciją, šlapimo ir tulžies skyrimąsi skatinančių savybių. Nuoviru gydomi nuo chroniškų ar užkrečiamųjų ligų nusilpę ir išsekę ligoniai, kai reikia pagerinti apetitą ir sustiprinti organizmą. Nuoviras padeda nuo anoreksijos, reumato, vidurių pūtimo. Trilapių pupalaiškių nuoviras arba antpilas turi būti vartojami nedidelėmis dozėmis. Geriausių gydymo rezultatų pasiekiama tada, kai šie vaistiniai augalai derinami su kitomis vaistažolėmis.

Vaistams trilapių pupalaiškių lapai su ne ilgesniais kaip 3cm ilgio lapkočiais skinami pavasario pabaigoje arba pirmojoje vasaros pusėje. Gana sultingus lapus džiovinti reikia labai gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje esant 35-40°C temperatūrai.
Pupalaiškių šakniastiebiuose daug krakmolo, bet jie labai kartūs. Literatūroje nurodoma, jog pupalaiškių šakniastiebius žmonės vartodavę maistui badmečiais. Jeigu nebūdavo kitokio tinkamo maisto, susmulkintus šakniastiebius žmonės ilgai mirkydavo ir plaudavo vandenyje, kad taptų ne tokie kartūs, paskui džiovindavo, maldavo ir miltus maišydavo su javų miltais. Seniau trilapių pupalaiškių lapai naudoti gaminant alų kaip apynių spurgų pakaitalas.

Trilapiai pupalaiškiai, ypač žydintys, yra labai puošnūs augalai, todėl juos galima auginti sodų tvenkiniuose.