Paprastoji mėlynė

Paprastoji mėlynė yra lapus metantis, 20-50 cm. aukščio krūmokšnis su žaliomis briaunotomis šakomis. Žiedai žalsvai gelsvi ar vos rausvi, po vieną sukrauti lapų pažastyse. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai - beveik juodos uogos su mėlynomis apnašomis arba be jų - sunoksta birželio pabaigoje arba liepos pradžioje ir ant uogienojų išsilaiko iki rugsėjo, kartais ilgiau.

Paprastosios mėlynės randamos miškuose, dažniausiai pušynuose su eglių priemaiša, pelkėtuose pušynuose, mišriuose miškuose, aukštapelkėse ant kemsų, rečiau- lapuočių miškuose. Ūksmingose ir labai saulėtose buveinėse mėlynės blogai auga, menkai dera. Įsikuria smėlio ir priesmėlio, paprastai rūgščiuose ir labai rūgščiuose dirvožemiuose. Paprastosios mėlynės paplitusios visoje Lietuvoje, bet didžiausi jų ištekliai pietinėje ir rytinėje šalies dalyse.

Mėlynės - vieni iš svarbiausių Lietuvos miškuose augančių uoginių augalų, turinčių pramoninę reikšmę, tačiau jų derlius kiekvienais metais labai skirtingas. Jeigu pavasarį, mėlynėms žydint, naktimis būna šalnos, gero derliaus nelauk.

Gydymo tikslais naudojami paprastųjų mėlynių lapai ir uogos. Iš uogų gaminami maisto papildai regėjimui stiprinti. Uogų luobelėje yra daug antocianinų, kurie stiprina akis, jais gydomas vištakumas. Kartais uogas, kaip priešnuodį, vartoja žmonės, dirbantys kenksmingomis sąlygomis, pavyzdžiui, akmens anglių kasyklose.

Džiovintų paprastųjų mėlynių lapų antpilas pasižymi stipriomis sutraukiamosiomis savybėmis, skatina šlapimo skyrimąsi, stiprina organizmą, juo gydomos šlapimo takų ligos. Literatūroje nurodoma, kad lapų arbata naudinga sergantiems diabetu, ypač pradinėmis ligos stadijomis, ir priklausantiems šios ligos rizikos grupei. Tačiau arbata negali pakeisti gydymo kitais vaistais. Lapuose esantys gliukochinonai mažina cukraus kiekį kraujyje. Mėlynių lapų ir šakelių nuoviru skalaujama burnos ertmė ir gerklė esant opoms. Gydymo tikslais mėlynių lapų preparatų be pertraukos negalima vartoti ilgiau nei 3 savaites.

Šviežios mėlynių uogos veikia kaip silpni vidurių laisvinamieji, o džiovintos uogos padeda nuo viduriavimo. Džiovintų uogų nuoviras taip pat turi antibakterinių savybių, tai veiksmingas preparatas vaikų viduriavimui gydyti. Šviežiose uogose yra kraujagysles plečiančių medžiagų, taip pat atliekami tyrimai, kaip mėlynių uogomis būtų galima gydyti išsiplėtusias kojų venas, hemorojų ir padidėjusį kapiliarų laidumą.

Paprastųjų mėlynių uogos vaistams renkamos sunokusios ir džiovinamos džiovykloje. Lapai skinami vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje, kol dar būna visai žali. Juos džiovinti reikia gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje.

Mėlynių uogos valgomos šviežios ir perdirbtos. Iš jų verdama uogienė, spaudžiamos sultys. Uogose yra 3-8 procentai(kartais iki 13 procentų) cukrų(fruktozės, gliukozės, galaktozės, sacharozės ir kitų), organinių rūgščių, pektinų, vitaminų. Uogos gali būti džiovinamos ir valgomos džiovintos kaip razinos, jų dedama į pyragus. Iš džiovintų uogų ir lapų ruošiama arbata.

Uogų sultys arba iš jų pagaminti dažai naudojami maisto produktams dažyti. Lapų nuoviras audiniams suteikia žalią, uogų- tamsiai mėlyną arba juodą spalvą. Lapuose ir šakelėse esama raugų. Uogas lesa laukiniai paukščiai, ėda įvairūs gyvūnai.