Naujausi straipsniai
Mokytoja pasakoja vaikams apie psichologiją...Mokytoja pasakoja vaikams apie psichologiją:
Vaistų paieška
|
Juodauogis šeivamedis
2010, Balandis 22 - 14:43
Juodauogiai šeivamedžiai yra 2-6 m. aukščio krūmai, rečiau pasitaiko medžių pavidalo ir išauga iki 8 m. aukščio. Lapai stambūs, sudėtiniai, plunksniški, iš 5 arba 7 lapelių. Žiedai smulkūs, balti ar gelsvi, stipraus kvapo, susitelkę didelėmis, gausiažiedėmis skėtiškomis kekėmis. Vaisiai - juodi, blizgūs uogos pavidalo kaulavaisiai su raudonai violetiniu minkštimu. Juodauogiai šeivamedžiai žydi gegužės-birželio, vaisiai sunoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Vaisius lesa paukščiai ir išplatina sėklas. Aptinkami pamiškėse, pakrūmėse, miškuose, pakelėse, dykvietėse, prie gyvenviečių. Įsikuria derlinguose, drėgnuose, neutralios arba šarminės reakcijos molio ir priemolio dirvožemiuose. Paplitę beveik visoje Lietuvoje, tačiau ne visur vienodai gausūs. Juodauogiai šeivamedžiai yra vieni iš seniausiai Lietuvoje auginamų krūmų. Manoma, kad juos pradėta veisti dėl valgomų vaisių ir vaistinių savybių XVI arba XVII a. Dabar auga kaip natūralizavęsi svetimžemiai augalai ir toliau plinta savaime. Sodybose ir kitokiuose želdynuose juodauogiai šeivamedžiai šiuo metu jau beveik neauginami. Juodauogiai šeivamedžiai, ypač jaunos šakelės, skleidžia nemalonų kvapą. Rudenį nuo jaunų šakų nuluptos ir saulėje išdžiovintos žievės nuoviras skatina šlapimo skyrimąsi, tai stiprūs laisvinamieji, didelės nuoviro dozės sukelia vėmimą, preparatas vartojamas artritui gydyti. Panašiomis savybėmis pasižymi švieži ir džiovinti lapai. Iš lapų pagamintas tepalas išoriškai naudojamas nuo sausgyslių patempimų, sumušimų, nušalimų, opų ir pragulų. Džiovintų žiedų antpilas vartojamas sergant plaučių uždegimu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, antpilas skatina medžiagų apykaitą, prakaito ir šlapimo skyrimąsi, padeda atsikosėti, stiprina ir valo organizmą, slopina uždegimus, turi antivirusinių savybių. Nuoviro kompresai padeda nuo nušalimų ir nudegimų. Dabar gydymo tikslais vis plačiau vartojami džiovinti juodauogių šeivamedžių vaisiai, veikiantys kaip švelnūs laisvinamieji. Seniau šaknų nuoviru gydyta vandenligė, bet šiuolaikinėje medicinoje jų preparatai nebevartojami. Iš šviežios juodauogių šeivamedžių žievės gaminami homeopatiniai vaistai, kurie silpnina astmos priepuolius ir gydo laringitą. Juodauogių šeivamedžių lapai ir stiebai nuodingi. Daugelio rūšių šeivamedžių nevisiškai sunokę vaisiai šiek tiek kenksmingi, dirgina skrandį. Visiškai sunokusiuose vaisiuose nuodingų medžiagų beveik nelieka, o juos apdorojus termiškai - visai neaptinkama. Sunokę vaisiai valgomi švieži ir perdirbti. Iš ju verdama uogienė, spaudžiamos sultys, vaisius galima džiovinti. Vaisiai taip pat naudojami patiekalams dažyti, iš jų gaminami maistiniai dažai. Džiovintais ir šviežiais žiedais skaninami įvairūs patiekalai, ruošiama kvapni arbata. Lapai aliejų ir riebalus dažo žaliai. Juodauogių šeivamedžių senų šakų ir šaknų žievės nuoviras audiniams suteikia juodą, lapų nuoviras su kandikais - žalią spalvą. Sunokusių vaisių nuoviru arba sultimis audiniai dažomi įvairių atspalvių mėlyna ir violetine spalvomis. Seniau uogų sultimis juodai dažyti plaukai. Vaisių sultys gali atstoti lakmusą: šarminėje terpėje jos tampa žalios, o rūgščioje - raudonos. Iš šakų, kurių šerdis labai minkšta ir porėta, buvo gaminami vamzdeliai, žaislai, muzikos instrumentai. Šerdis anksčiau naudota darant mikroskopinius pjūvius.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą