Juodasis serbentas

Juodasis serbentas - daugiametis nedygus 1-2 m. aukščio vasaržalis, šakotas kvepiančiais lapais krūmas. Stiebai tamsiai rudi. Serbentų lapai pražanginiai, su 3-5 skiautėmis, stambiai dantyti, nežymiai plaukuoti. Lapų apačia nusėta geltonomis liaukutėmis, kurios išskiria eterinį aliejų. Žiedai rausvai žalsvi, susitelkę po 5-10 svyrančiose, retose, plaukuotose 3-5 cm. ilgio kekėse.

Juodasis serbentas žydi balandžio-gegužės mėnesiais, uogos sunoksta liepos-rugpjūčio mėnesiais. Vaisius - rutuliška, sultinga, juoda, daugiasėklė ir kvapi uoga. Dauginasi atlankomis ir sėklomis.

Juodasis serbentas auga drėgnuose miškuose ir krūmuose, paupiuose, upių bei ežerų pakrantėse. Geriausiai auga derlingose ir neutraliose dirvose. Šaltomis ir besniegėmis žiemomis apšąla. Lietuvoje dažnas.

Plačiai auginamas soduose. Iš laukinių šios rūšies protėvių yra kilusios visos auginamos juodųjų serbentų veislės. Šiuo metu išvesta daug veislių.

Juodieji serbentai pradėti auginti viduramžiais. Rusijoje jie minimi XI a., Vakarų Europoje - XVII a. Iš pradžių buvo auginami kaip vaistiniai, vėliau - kaip uoginiai augalai. Vaistams renkamos visiškai prinokusios, be vaiskočių sveikos uogos ir lapai. Uogos skinamos giedrą dieną.

Apvytinamos atvirame lauke ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 50-60°C temperatūroje. Išdžiuvusios uogos yra rūgščios, šiek tiek aitrios, specifinio kvapo. Sausos uogos laikomos medžiaginiuose maišeliuose labai sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Vaistams tinka ne senesnės kaip vienerių metų uogos. Lapai skinami sveiki birželio-liepos mėnesiais, džiovinami pavėsyje arba džiovykloje, 25-30°C temperatūroje. Išdžiovinti jie turi išlikti žali ir kvapūs. Laikomi sausoje patalpoje.

Juodųjų serbentų uogose yra iki 16 proc. cukraus, daugiausia fruktozės; vitaminų: C- 100-400 mg., P- 500 mg., B1 ir karotino; organinių rūgščių: citrinos, obuolių; pektinų, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, flavonoidų: antocianų, kvercetino ir izokvercetino; riebalų, mineralinių medžiagų: kalcio, magnio, fosforo, boro, geležies ir kitų. Lapuose apie 250 mg. vitamino C; eterinio aliejaus, fitoncidų ir kitų veikliųjų junginių.

Lyginant su kitais vitaminingaisiais Lietuvos augalais, juodojo serbento ir erškėčio uogose yra daugiausia vitamino C. Serbente palyginti daug yra ir B grupės vitaminų bei provitamino A.

Medicinoje juodųjų serbentų uogos vartojamos kaip šlapimą varantis vaistas, turi uždegimą slopinančių, viduriavimą stabdančių ir cukraus kiekį mažinančių savybių.

Serbento uogose esančios veikliosios medžiagos tonizuoja širdies ir kraujagyslių sistemą, reguliuoja kraujo spaudimą. Padeda sergant bronchitu, laringitu, gastritu. Serbentų preparatais gydoma avitaminozė, sąnarių uždegimai.

Juodųjų serbentų uogose yra pektininių medžiagų, kurios stiprina žarnyno peristaltiką ir slopina virškinamojo trakto uždegimą. Jos gerai šalina iš organizmo sunkiuosius metalus (šviną, gyvsidabrį, stroncį).

Vartojant juodųjų serbentų uogų ir lapų arbatą, žarnyne sumažėja puvimo procesai, normalizuojasi jo mikroflora, nes augalo eterinis aliejus turi dezinfekuojančių savybių.

Uogų dedama į vitamininių arbatų mišinius, kurie vartojami kaip polivitamininė priemonė. Jų sultys geriamos sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui.

Juodasis serbentas - gerai žinoma vaistažolė. Jo lapų nuovirai vartojami nuo odos, šlapimo pūslės ligų, inkstų akmenligės, reumato, peršalimo. Šviežios ir džiovintos uogos vartojamos prakaitavimui skatinti, šlapimui varyti.

Juodųjų serbentų uogas reikia valgyti, kai dažnai kraujuoja iš nosies; taip pat kraujuoja žaizdos ir dantenos. Žiemą ir pavasarį, kai trūksta vitaminų, naudinga gerti aviečių, bruknių ir juodųjų serbentų uogų arba lapų bei erškėčių uogų arbatą. Uogų sultimis gydomi išoriniai kvėpavimo takai. Jos ypač naudingos vaikams.

Aromatingi juodųjų serbentų lapai vartojami kaip prieskonis sūdant ir raugiant kopūstus, agurkus, pomidorus. Kadangi juose yra fitoncidų, daržovės geriau laikosi. Uogos yra rūgštokai saldaus skonio ir ypatingo aromato. Jos vartojamos šviežios ir perdirbtos. Iš uogų gaminami kisieliai, sirupai, sultys, trauktinės, vynai, likeriai, uogienės, drebučiai, įdarai saldainiams, gaminami įvairūs konditerijos gaminiai. Uogose gerai išsilaiko askorbino rūgštis (vitaminas C), nes jose nėra fermentų, skaldančių šią rūgštį.